Luko 17
17
Papiktinimai; atlaidumas
(Mt 18,6-7.15.21; Mk 9,42)
1Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Papiktinimai neišvengiami, bet vargas žmogui, per kurį jie ateina. 2Jam būtų geriau, jei ant kaklo būtų užmauta girnapusė ir jis būtų įmestas jūron, negu papiktintų bent vieną šitų mažutėlių. 3#Mt 18,15Taigi sergėkitės!
Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį ir jeigu jis gailisi, atleisk jam. 4Jei jis septynis kartus per dieną tau nusižengtų ir septyniskart kreiptųsi į tave sakydamas: ‘Gailiuosi’, – atleisk jam“.
Tikėjimo galia
(Mt 17,20)
5Apaštalai prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą“. 6O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’, – tai jis paklausytų jūsų.
Tarno pareiga
7Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko sako: ‘Tuojau sėsk prie stalo’? 8Argi nesako: ‘Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi ...’? 9Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta? 10Taip ir jūs, atlikę visa, kas buvo pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti’“.
Dešimt raupsuotųjų
11Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos. 12Įeinantį į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu 13ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ 14Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: #Kun 14,1-32„Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko. 15Vienas jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. 16Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. 17Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni? 18Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!“ 19Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“.
Žmogaus Sūnaus diena
(Mt 24,23-44; Mk 13,5-27)
20Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus paaiškino: „Dievo karalystė ateina nepastebimai. 21Ir niekas nepasakys: ‘Štai ji čia arba ten!’ Juk Dievo karalystė jau yra tarp jūsų“.
22Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai jūs geisite išvysti bent vieną vienintelę Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite. 23Jums sakys: ‘Štai jis čia! Štai ten!’ – neikite ir nebėkite paskui juos! 24Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus. 25Bet pirmiau jam reikės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestam.
26Kaip yra buvę #Pr 6,5-8Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. 27Žmonės valgė, gėrė, vedė, tekėjo, kol atėjo diena, kai #Pr 7,6-24Nojus įlipo į laivą. Tuomet ištiko tvanas ir visus sunaikino. 28Ar ne taip dėjosi ir Loto laikais? Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. 29O #Pr 18,20–19,25tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino. 30Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus.
31 #
Mt 24,17-18; Mk 13,15-16 Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo. 32Prisiminkite #Pr 19,26Loto žmoną! 33#Mt 10,39; 16,25; Mk 8,35; Lk 9,24; Jn 12,25Kas stengsis išsaugoti savo gyvybę, tas ją pražudys, o kas ją pražudys, tas ją atgaivins.
34Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. 35Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta“.#17,35 Kai kuriuose rankr. įterpiama eil. 36: „Du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas“. 37Tada jie atsiliepė: „O kurgi, Viešpatie?“ Jis atsakė: „Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai“.
Currently Selected:
Luko 17: LBD-EKU
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
Luko 17
17
Papiktinimai; atlaidumas
(Mt 18,6-7.15.21; Mk 9,42)
1Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Papiktinimai neišvengiami, bet vargas žmogui, per kurį jie ateina. 2Jam būtų geriau, jei ant kaklo būtų užmauta girnapusė ir jis būtų įmestas jūron, negu papiktintų bent vieną šitų mažutėlių. 3#Mt 18,15Taigi sergėkitės!
Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį ir jeigu jis gailisi, atleisk jam. 4Jei jis septynis kartus per dieną tau nusižengtų ir septyniskart kreiptųsi į tave sakydamas: ‘Gailiuosi’, – atleisk jam“.
Tikėjimo galia
(Mt 17,20)
5Apaštalai prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą“. 6O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’, – tai jis paklausytų jūsų.
Tarno pareiga
7Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko sako: ‘Tuojau sėsk prie stalo’? 8Argi nesako: ‘Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi ...’? 9Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta? 10Taip ir jūs, atlikę visa, kas buvo pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti’“.
Dešimt raupsuotųjų
11Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos. 12Įeinantį į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu 13ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ 14Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: #Kun 14,1-32„Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko. 15Vienas jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. 16Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. 17Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni? 18Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!“ 19Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“.
Žmogaus Sūnaus diena
(Mt 24,23-44; Mk 13,5-27)
20Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus paaiškino: „Dievo karalystė ateina nepastebimai. 21Ir niekas nepasakys: ‘Štai ji čia arba ten!’ Juk Dievo karalystė jau yra tarp jūsų“.
22Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai jūs geisite išvysti bent vieną vienintelę Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite. 23Jums sakys: ‘Štai jis čia! Štai ten!’ – neikite ir nebėkite paskui juos! 24Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus. 25Bet pirmiau jam reikės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestam.
26Kaip yra buvę #Pr 6,5-8Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. 27Žmonės valgė, gėrė, vedė, tekėjo, kol atėjo diena, kai #Pr 7,6-24Nojus įlipo į laivą. Tuomet ištiko tvanas ir visus sunaikino. 28Ar ne taip dėjosi ir Loto laikais? Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. 29O #Pr 18,20–19,25tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino. 30Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus.
31 #
Mt 24,17-18; Mk 13,15-16 Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo. 32Prisiminkite #Pr 19,26Loto žmoną! 33#Mt 10,39; 16,25; Mk 8,35; Lk 9,24; Jn 12,25Kas stengsis išsaugoti savo gyvybę, tas ją pražudys, o kas ją pražudys, tas ją atgaivins.
34Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. 35Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta“.#17,35 Kai kuriuose rankr. įterpiama eil. 36: „Du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas“. 37Tada jie atsiliepė: „O kurgi, Viešpatie?“ Jis atsakė: „Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai“.
Currently Selected:
:
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.