Psalmynas 140
140
1Choro vadovui. Dovydo psalmė.
2Gelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo nedorėlių,
apsaugok mane nuo smurtininkų,
3kurių širdis ne tik rezga piktus kėslus,
bet ir nuolat kursto vaidus.
4 #
Rom 3,13
Jų liežuviai kaip nuodingos gyvatės,
o ant jų lūpų – angių nuodai. Sela.
5Neleisk man, VIEŠPATIE, patekti nedorėliams į nagus,
apsaugok mane nuo smurtininkų,
kurie kėslauja mane pražudyti.
6Įžūlieji paspendė man žabangas su virvėmis,
paspendė pinkles ant mano tako
ir stato man žabangas. Sela.
7Sakau VIEŠPAČIUI: „Tu mano Dievas!
VIEŠPATIE, išgirsk mano pagalbos šauksmą“.
8Viešpatie DIEVE, stiprusis mano Gynėjau,
tu apsaugojai mano galvą mūšio dieną.
9Nepatenkink, VIEŠPATIE, nedorėlių norų,
neleisk jiems įvykdyti savo kėslų,
kad jie nebūtų išaukštinti. Sela.
10Mane apspitusieji kelia galvas;
ant jų pačių teužgriūva jų grasinimai!
11Teapipila VIEŠPATS juos žarijomis!
Tebūna sužerti į duobę, kad niekada neatsikeltų!
12Tenebūna leista šmeižėjui klestėti krašte,
ūmi nelaimė teužklumpa smurtininką!
13Žinau, kad VIEŠPATS gina vargšo reikalus
ir beturčių teises.
14Teisieji tikrai dėkos tavo vardui,
dorieji gyvens tavo Artume.
Currently Selected:
Psalmynas 140: LBD-EKU
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
Psalmynas 140
140
1Choro vadovui. Dovydo psalmė.
2Gelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo nedorėlių,
apsaugok mane nuo smurtininkų,
3kurių širdis ne tik rezga piktus kėslus,
bet ir nuolat kursto vaidus.
4 #
Rom 3,13
Jų liežuviai kaip nuodingos gyvatės,
o ant jų lūpų – angių nuodai. Sela.
5Neleisk man, VIEŠPATIE, patekti nedorėliams į nagus,
apsaugok mane nuo smurtininkų,
kurie kėslauja mane pražudyti.
6Įžūlieji paspendė man žabangas su virvėmis,
paspendė pinkles ant mano tako
ir stato man žabangas. Sela.
7Sakau VIEŠPAČIUI: „Tu mano Dievas!
VIEŠPATIE, išgirsk mano pagalbos šauksmą“.
8Viešpatie DIEVE, stiprusis mano Gynėjau,
tu apsaugojai mano galvą mūšio dieną.
9Nepatenkink, VIEŠPATIE, nedorėlių norų,
neleisk jiems įvykdyti savo kėslų,
kad jie nebūtų išaukštinti. Sela.
10Mane apspitusieji kelia galvas;
ant jų pačių teužgriūva jų grasinimai!
11Teapipila VIEŠPATS juos žarijomis!
Tebūna sužerti į duobę, kad niekada neatsikeltų!
12Tenebūna leista šmeižėjui klestėti krašte,
ūmi nelaimė teužklumpa smurtininką!
13Žinau, kad VIEŠPATS gina vargšo reikalus
ir beturčių teises.
14Teisieji tikrai dėkos tavo vardui,
dorieji gyvens tavo Artume.
Currently Selected:
:
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.