Pradžios 2
2
1Taip buvo atbaigti dangus ir žemė bei visa jų galybė. 2#Hbr 4,4.10Kadangi septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, #Iš 20,11septintą dieną jis ilsėjosi po visų darbų, kuriuos buvo atlikęs. 3#Iš 20,11Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą, nes tą dieną jis ilsėjosi po visų kūrimo darbų.
4Toks yra pasakojimas apie dangų ir žemę, kaip jie buvo sukurti.
Antras pasakojimas apie kūrimą
Tą dieną, kai VIEŠPATS#2,4 Žr. Iš 3,14–15. Dievas padarė žemę ir dangų, 5kai žemės laukuose dar nebuvo jokių krūmokšnių ir dar nebuvo išdygusi jokia laukų žolė, nes VIEŠPATS Dievas dar nebuvo siuntęs žemėn lietaus ir žmogaus dar nebuvo dirvai arti, 6tik versmė trykšdavo iš žemės ir drėkindavo visą dirvos paviršių, – 7tuomet VIEŠPATS Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą. #1 Kor 15,45Taip žmogus tapo gyva būtybe.
8 VIEŠPATS Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs. 9Iš žemės VIEŠPATS Dievas išaugino įvairių medžių, gražių akims ir gerų maistui, su #Apr 2,7; 22,2.14gyvybės medžiu sodo viduryje ir gero bei pikto pažinimo medžiu.
10Upė išsilieja Edene sodui drėkinti. Už sodo ji skiriasi į keturias upes. 11Pirmosios vardas yra Pišonas. Tai vingiuojančioji per visą Havilos kraštą, kuriame yra aukso. 12(To krašto auksas yra rinktinis. Ten yra ir bdelio bei lazurito.) 13Antrosios upės vardas yra Gihonas. Tai vingiuojančioji per visą Kušo kraštą. 14Trečiosios upės vardas yra Tigras. Tai tekančioji į rytus nuo Asirijos. O ketvirtoji upė yra Eufratas.
15 VIEŠPATS Dievas paėmė žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad jį dirbtų ir juo rūpintųsi. 16Ir įsakė žmogui VIEŠPATS Dievas, tardamas: „Nuo visų sodo medžių tau leista valgyti, 17bet nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti“.
18 VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką“. 19Taigi VIEŠPATS Dievas padarė iš žemės visus laukinius gyvulius bei visus padangių paukščius ir atvedė juos pas žmogų pamatyti, kaip jis juos pavadins. Kokiu vardu žmogus pavadins kiekvieną gyvą būtybę, toks turės būti jos vardas. 20Žmogus davė vardus visiems galvijams, visiems padangių paukščiams ir visiems laukiniams žvėrims, tačiau sau tinkamo bendrininko nerado.
21Tuomet VIEŠPATS Dievas užmigdė žmogų giliu miegu ir, jam miegant, išėmė vieną šonkaulį, o jo vietą užpildė raumenimis. 22O iš šonkaulio, kurį buvo išėmęs iš žmogaus, VIEŠPATS Dievas padarė moterį ir atvedė ją pas žmogų. 23O žmogus ištarė:
„Štai pagaliau kaulas mano kaulų
ir kūnas mano kūno.
Ji bus vadinama žmona,
nes iš savo žmogaus buvo paimta#2,23 Arba: „Ji bus vadinama moterimi, nes iš jos vyro buvo paimta“. Hebr. ’iš – „vyras“, ’išāh – „moteris“.“.
24 #
Mt 19,5; Mk 10,7-8; 1 Kor 6,16; Ef 5,31 Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu.
25Jiedu buvo nuogi, žmogus ir jo žmona, tačiau nejautė jokios gėdos.
Dewis Presennol:
Pradžios 2: LBD-DC
Uwcholeuo
Rhanna
Copi
Eisiau i'th uchafbwyntiau gael eu cadw ar draws dy holl ddyfeisiau? Cofrestra neu mewngofnoda
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.