1
Luko 17:19
A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis
Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“.
Palyginti
Naršyti Luko 17:19
2
Luko 17:4
Jei jis septynis kartus per dieną tau nusižengtų ir septyniskart kreiptųsi į tave sakydamas: ‘Gailiuosi’, – atleisk jam“.
Naršyti Luko 17:4
3
Luko 17:15-16
Vienas jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.
Naršyti Luko 17:15-16
4
Luko 17:3
Taigi sergėkitės! Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį ir jeigu jis gailisi, atleisk jam.
Naršyti Luko 17:3
5
Luko 17:17
Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni?
Naršyti Luko 17:17
6
Luko 17:6
O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’, – tai jis paklausytų jūsų.
Naršyti Luko 17:6
7
Luko 17:33
Kas stengsis išsaugoti savo gyvybę, tas ją pražudys, o kas ją pražudys, tas ją atgaivins.
Naršyti Luko 17:33
8
Luko 17:1-2
Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Papiktinimai neišvengiami, bet vargas žmogui, per kurį jie ateina. Jam būtų geriau, jei ant kaklo būtų užmauta girnapusė ir jis būtų įmestas jūron, negu papiktintų bent vieną šitų mažutėlių.
Naršyti Luko 17:1-2
9
Luko 17:26-27
Kaip yra buvę Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. Žmonės valgė, gėrė, vedė, tekėjo, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tuomet ištiko tvanas ir visus sunaikino.
Naršyti Luko 17:26-27
Pradžia
Biblija
Planai
Vaizdo įrašai