1
Romiečiams 2:3-4
A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis
Nejaugi manai, žmogau, teisdamas taip darančius ir pats taip pat darydamas, išvengsiąs Dievo teismo?! Kaipgi drįsti niekinti jo gerumo, pakantumo ir kantrumo lobius, nesuprasdamas, kad Dievo gerumas skatina tave atsiversti?
Palyginti
Naršyti Romiečiams 2:3-4
2
Romiečiams 2:1
Taigi esi nepateisinamas, kad ir kas būtum, žmogau, kuris teisi kitus. Juk, teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi.
Naršyti Romiečiams 2:1
3
Romiečiams 2:11
Juk Dievas nėra šališkas.
Naršyti Romiečiams 2:11
4
Romiečiams 2:13
Teisūs Dievo akyse juk ne Įstatymo klausytojai; teisūs bus pripažinti Įstatymo vykdytojai.
Naršyti Romiečiams 2:13
5
Romiečiams 2:6
Jis kiekvienam atmokės už jo darbus
Naršyti Romiečiams 2:6
6
Romiečiams 2:8
o išpuikėliams, kurie neklauso tiesos, bet yra pasidavę neteisumui, – pykčiu ir rūstybe.
Naršyti Romiečiams 2:8
7
Romiečiams 2:5
Deja, savo užkietėjimu bei neatgailojančia širdimi pats sau kaupi rūstybę rūstybės dienai, kurią apsireikš Dievo teisingas teismas.
Naršyti Romiečiams 2:5
Pradžia
Biblija
Planai
Vaizdo įrašai