Apaštalų darbai 7
7
Stepono kalba
1Vyriausiasis kunigas paklausė: „Ar tai tiesa?“ 2O Steponas prabilo:
„Broliai ir tėvai, pasiklausykite! Šlovingasis Dievas #Pr 12,1apsireiškė mūsų tėvui Abraomui Mesopotamijoje, kai jis dar nebuvo persikėlęs į Charaną#7,2 ST – Haranas., 3ir įsakė: Išeik iš savo krašto, nuo savo giminių, ir keliauk į šalį, kurią tau parodysiu. 4Tada jis #Pr 11,31paliko chaldėjų kraštą ir apsigyveno Charane. Iš ten, jo tėvui mirus, #Pr 12,4Dievas jam liepė persikelti į šitą šalį, kurioje jūs dabar gyvenate. 5Bet čia jam nedavė nuosavybėn nė pėdos žemės, tik #Pr 12,7; 13,15; 15,18; 17,8; 24,7pažadėjo šitą kraštą atiduoti jam ir jo palikuonims, nors jis buvo bevaikis. 6#Pr 15,13-14Taigi Dievas pasakė, kad jo palikuonys gyvens kaip ateiviai svetimoje žemėje ir keturis šimtus metų bus pavergti bei skriaudžiami. 7Tačiau, – tarė Dievas, – aš nuteisiu tautą, kuriai jie vergaus; tada jie iškeliaus ir tarnaus man šitoje vietoje. 8Ir tuomet jis sudarė su juo #Pr 17,10-14apipjaustymo sandorą. Tada #Pr 21,2-4Abraomui gimė Izaokas, kurį jis apipjaustė aštuntąją dieną. #Pr 25,26Izaokui gimė Jokūbas, o #Pr 29,31–35,18Jokūbui gimė dvylika patriarchų. 9Šie patriarchai #Pr 37,11iš pavydo #Pr 37,28pardavė Juozapą į Egiptą, bet #Pr 39,2.21Dievas buvo su juo. 10Jis išgelbėjo Juozapą iš visų vargų ir suteikė malonės bei išminties Egipto valdovo faraono akivaizdoje. Tas jį #Pr 41,39-41paskyrė Egipto ir visų savo namų valdytoju. 11#Pr 42,1-2Tuomet visą Egiptą ir Kanaaną ištiko badas ir baisi nelemtis. Taip pat ir mūsų protėviai negalėjo rasti sau maisto. 12Išgirdęs, kad Egipte galima gauti javų, Jokūbas ten išsiuntė mūsų protėvius pirmą kartą, 13o antrą kartą #Pr 45,1Juozapas leidosi savo brolių atpažįstamas, ir #Pr 45,16faraonas sužinojo apie Juozapo kilmę. 14Tuomet Juozapas #Pr 45,9-10.17-18pasiuntė [brolius] parkviesti savo tėvo Jokūbo ir visos šeimynos – #Pr 46,27septyniasdešimt penkių asmenų. 15Šitaip #Pr 46,1-7Jokūbas nukeliavo į Egiptą. Ten #Pr 49,33mirė jis ir mūsų protėviai. 16#Pr 23,3-16; 33,19; 50,7-13; Joz 24,32Jie buvo pargabenti į Sichemą ir palaidoti kapuose, kuriuos Abraomas už pinigus buvo nupirkęs Sicheme iš Emoro#7,16 ST – Hamoras. vaikų.
17 #
Iš 1,7-8
Artinantis metui pažado, kurį Dievas buvo davęs Abraomui, tauta išaugo ir išsiplėtė Egipte, 18kol Egipte ėmė viešpatauti kitas karalius, kuris nieko nežinojo apie Juozapą. 19Jis ėmė #Iš 1,10-11klastingai elgtis su mūsų tauta, #Iš 1,22versdamas mūsų protėvius išmesti savo kūdikius, kad jie neliktų gyvi. 20#Iš 2,2Tuo metu gimė Mozė, kuris buvo mielas Dievui. Jis išbuvo tris mėnesius savo tėvo namuose, 21#Iš 2,3-10o kai buvo išmestas, jį pasiėmė auginti faraono duktė ir įsūnijo. 22Mozė buvo išmokytas visos Egipto išminties ir tapo galingas žodžiais ir darbais. 23Kai jis sulaukė keturiasdešimt metų, jam #Iš 2,11-15kilo mintis aplankyti savuosius brolius izraelitus. 24Kartą, pamatęs vieną skriaudžiamą tautietį, stojo ginti jo ir keršydamas užmušė egiptietį. 25Mozė tikėjosi, kad jo broliai suprasią, jog Dievas per jį suteiks jiems išgelbėjimą, bet jie šito nesuprato. 26Kitą dieną jis pasirodė tarp kelių susivaidijusių tautiečių ir mėgino juos sutaikyti, sakydamas: ‘Vyrai, jūs esate broliai! Kodėl skriaudžiate vieni kitus?’ 27Bet tasai, kuris buvo nuskriaudęs artimą, atstūmė jį, sakydamas: #Iš 2,14‘Kas tave paskyrė mūsų valdovu ir teisėju? 28Gal rengiesi ir mane nužudyti, kaip vakar nužudei egiptietį?’ 29Tai išgirdęs, Mozė pabėgo ir tapo išeiviu Madiano#7,29 ST – Midjanas. krašte, o ten #Iš 18,3-4jam gimė du sūnūs. 30#Iš 3,1-10Po keturiasdešimt metų Sinajaus kalno dykumoje jam pasirodė angelas degančio erškėčių krūmo liepsnose. 31Tai pamatęs, Mozė nusistebėjo reginiu. Kai jis artinosi, norėdamas geriau įsižiūrėti, pasigirdo Viešpaties balsas: 32‘Aš esu tavo tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas’. Tada Mozė ėmė drebėti ir nebedrįso toliau žiūrėti. 33O Viešpats jam tarė: ‘Nusiauk kojų apavą, nes toje vietoje, kur stovi, žemė yra šventa. 34Aš regėte regėjau savo tautos priespaudą Egipte ir, išgirdęs jos aimanavimus, nužengiau jos išvaduoti. Tad ateik čionai, aš ketinu tave pasiųsti į Egiptą’.
35Tad tą Mozę, kurio jie buvo išsižadėję, sakydami: ‘Kas tave paskyrė valdovu ir teisėju?’ – Dievas pasiuntė kaip valdovą ir išvaduotoją, globojamą angelo, kuris buvo pasirodęs jam erškėtyje. 36Jis išvedė juos, darydamas stebuklus ir ženklus #Iš 7,3Egipto žemėje, prie #Iš 14,21Raudonosios jūros ir #Sk 14,33per keturiasdešimt metų dykumoje. 37Tai šis Mozė yra pasakęs izraelitams: #Įst 8,15.18‘Dievas pažadins iš jūsų brolių pranašą, panašiai kaip mane’. 38Tai jis susirinkimo dieną tyruose tarpininkavo tarp angelo, #Iš 19,1–20,17; Įst 5,1-33kalbėjusio jam Sinajaus kalne, ir mūsų protėvių. Tai jis gavo mums skirtus gyvenimo žodžius. 39Deja, mūsų protėviai nenorėjo jam paklusti. Jie atstūmė jį ir savo širdžių troškimus nukreipė į Egiptą. 40Jie tarė Aaronui: #Iš 32,1‘Padaryk mums dievų, kurie žygiuotų mūsų priekyje, nes mes nežinome, kas nutiko tam Mozei, išvedusiam mus iš Egipto’. 41#Iš 32,2-6Ir šitaip anomis dienomis jie pasidirbo veršį, ėmė aukoti stabui atnašą ir džiaugėsi savo rankų darbu. 42Tada Dievas nusigręžė nuo jų ir paliko jiems garbinti dangaus kareiviją, kaip parašyta Pranašų knygoje:
#
Am 5,25-27
Ar jūs, Izraelio namai, man atnešėte aukų bei atnašų,
keturiasdešimt metų būdami tyruose?
43 Ne! Jūs pasiėmėte Molocho padangtę
ir dievo Refano žvaigždę –
stabus, kuriuos pasidirbote garbinti.
Todėl ištremsiu jus anapus Babilono.
44Mūsų #Iš 25,9.40protėviai dykumoje turėjo liudijimo padangtę, įrengtą kalbėjusiojo Mozei nurodymu, kad padarytų ją pagal regėtą jos pavyzdį. 45Mūsų protėviai ją pasiėmė ir #Joz 3,14-17atsigabeno, kai Jozuė užėmė pagonių žemes. Dievas išstūmė pagonis, užleisdamas jų vietą mūsų tėvams iki pat Dovydo laikų. 46Šis susilaukė Dievo akyse malonės ir #2 Sam 7,1-16; 1 Met 17,1-14prašė nurodymo statyti šventyklą Jokūbo namams; 47#1 Kar 6,1-38; 2 Met 3,1-17ją ir pastatė Saliamonas. 48Vis dėlto Aukščiausiasis negyvena rankų darbo būstuose. Taip sako ir pranašas:
49 #
Iz 66,1-2
Dangus – mano sostas,
o žemė – pakojis po mano kojų.
Kokius namus jūs norite man pastatyti? –
klausia Viešpats, –
ir kokia mano poilsio vieta?
50 Argi ne mano ranka visa tai padarė?!
51Jūs, kietasprandžiai, pagonių širdimis ir ausimis#7,51 Pažod.: „neapipjaustytos širdies ir ausų“.! Jūs, kaip ir jūsų protėviai, #Iz 63,10visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai. 52Argi buvo pranašas, kurio nebūtų persekioję jūsų tėvai? Deja, jie žudydavo pranašaujančius Teisiojo atėjimą. Ir jūs dabar esate jo išdavėjai ir žudikai! 53Jūs, kurie gavote Įstatymą, paskelbtą per angelus, bet jo nesilaikėte“.
Stepono nužudymas; persekiotojas Saulius
54Tai išgirdę, jie baisiai įniršo ir ėmė ant jo griežti dantimis. 55O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje. 56Jis tarė: „Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje“. 57Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį, 58išsitempė už miesto ir užmušė akmenimis. Liudytojai pasidėjo savo drabužius prie kojų vieno jauno vyro, vardu Sauliaus. 59Taip jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!“ 60Pagaliau suklupęs galingu balsu sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Ir, tai ištaręs, užmigo.
Šiuo metu pasirinkta:
Apaštalų darbai 7: LBD-EKU
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
Apaštalų darbai 7
7
Stepono kalba
1Vyriausiasis kunigas paklausė: „Ar tai tiesa?“ 2O Steponas prabilo:
„Broliai ir tėvai, pasiklausykite! Šlovingasis Dievas #Pr 12,1apsireiškė mūsų tėvui Abraomui Mesopotamijoje, kai jis dar nebuvo persikėlęs į Charaną#7,2 ST – Haranas., 3ir įsakė: Išeik iš savo krašto, nuo savo giminių, ir keliauk į šalį, kurią tau parodysiu. 4Tada jis #Pr 11,31paliko chaldėjų kraštą ir apsigyveno Charane. Iš ten, jo tėvui mirus, #Pr 12,4Dievas jam liepė persikelti į šitą šalį, kurioje jūs dabar gyvenate. 5Bet čia jam nedavė nuosavybėn nė pėdos žemės, tik #Pr 12,7; 13,15; 15,18; 17,8; 24,7pažadėjo šitą kraštą atiduoti jam ir jo palikuonims, nors jis buvo bevaikis. 6#Pr 15,13-14Taigi Dievas pasakė, kad jo palikuonys gyvens kaip ateiviai svetimoje žemėje ir keturis šimtus metų bus pavergti bei skriaudžiami. 7Tačiau, – tarė Dievas, – aš nuteisiu tautą, kuriai jie vergaus; tada jie iškeliaus ir tarnaus man šitoje vietoje. 8Ir tuomet jis sudarė su juo #Pr 17,10-14apipjaustymo sandorą. Tada #Pr 21,2-4Abraomui gimė Izaokas, kurį jis apipjaustė aštuntąją dieną. #Pr 25,26Izaokui gimė Jokūbas, o #Pr 29,31–35,18Jokūbui gimė dvylika patriarchų. 9Šie patriarchai #Pr 37,11iš pavydo #Pr 37,28pardavė Juozapą į Egiptą, bet #Pr 39,2.21Dievas buvo su juo. 10Jis išgelbėjo Juozapą iš visų vargų ir suteikė malonės bei išminties Egipto valdovo faraono akivaizdoje. Tas jį #Pr 41,39-41paskyrė Egipto ir visų savo namų valdytoju. 11#Pr 42,1-2Tuomet visą Egiptą ir Kanaaną ištiko badas ir baisi nelemtis. Taip pat ir mūsų protėviai negalėjo rasti sau maisto. 12Išgirdęs, kad Egipte galima gauti javų, Jokūbas ten išsiuntė mūsų protėvius pirmą kartą, 13o antrą kartą #Pr 45,1Juozapas leidosi savo brolių atpažįstamas, ir #Pr 45,16faraonas sužinojo apie Juozapo kilmę. 14Tuomet Juozapas #Pr 45,9-10.17-18pasiuntė [brolius] parkviesti savo tėvo Jokūbo ir visos šeimynos – #Pr 46,27septyniasdešimt penkių asmenų. 15Šitaip #Pr 46,1-7Jokūbas nukeliavo į Egiptą. Ten #Pr 49,33mirė jis ir mūsų protėviai. 16#Pr 23,3-16; 33,19; 50,7-13; Joz 24,32Jie buvo pargabenti į Sichemą ir palaidoti kapuose, kuriuos Abraomas už pinigus buvo nupirkęs Sicheme iš Emoro#7,16 ST – Hamoras. vaikų.
17 #
Iš 1,7-8
Artinantis metui pažado, kurį Dievas buvo davęs Abraomui, tauta išaugo ir išsiplėtė Egipte, 18kol Egipte ėmė viešpatauti kitas karalius, kuris nieko nežinojo apie Juozapą. 19Jis ėmė #Iš 1,10-11klastingai elgtis su mūsų tauta, #Iš 1,22versdamas mūsų protėvius išmesti savo kūdikius, kad jie neliktų gyvi. 20#Iš 2,2Tuo metu gimė Mozė, kuris buvo mielas Dievui. Jis išbuvo tris mėnesius savo tėvo namuose, 21#Iš 2,3-10o kai buvo išmestas, jį pasiėmė auginti faraono duktė ir įsūnijo. 22Mozė buvo išmokytas visos Egipto išminties ir tapo galingas žodžiais ir darbais. 23Kai jis sulaukė keturiasdešimt metų, jam #Iš 2,11-15kilo mintis aplankyti savuosius brolius izraelitus. 24Kartą, pamatęs vieną skriaudžiamą tautietį, stojo ginti jo ir keršydamas užmušė egiptietį. 25Mozė tikėjosi, kad jo broliai suprasią, jog Dievas per jį suteiks jiems išgelbėjimą, bet jie šito nesuprato. 26Kitą dieną jis pasirodė tarp kelių susivaidijusių tautiečių ir mėgino juos sutaikyti, sakydamas: ‘Vyrai, jūs esate broliai! Kodėl skriaudžiate vieni kitus?’ 27Bet tasai, kuris buvo nuskriaudęs artimą, atstūmė jį, sakydamas: #Iš 2,14‘Kas tave paskyrė mūsų valdovu ir teisėju? 28Gal rengiesi ir mane nužudyti, kaip vakar nužudei egiptietį?’ 29Tai išgirdęs, Mozė pabėgo ir tapo išeiviu Madiano#7,29 ST – Midjanas. krašte, o ten #Iš 18,3-4jam gimė du sūnūs. 30#Iš 3,1-10Po keturiasdešimt metų Sinajaus kalno dykumoje jam pasirodė angelas degančio erškėčių krūmo liepsnose. 31Tai pamatęs, Mozė nusistebėjo reginiu. Kai jis artinosi, norėdamas geriau įsižiūrėti, pasigirdo Viešpaties balsas: 32‘Aš esu tavo tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas’. Tada Mozė ėmė drebėti ir nebedrįso toliau žiūrėti. 33O Viešpats jam tarė: ‘Nusiauk kojų apavą, nes toje vietoje, kur stovi, žemė yra šventa. 34Aš regėte regėjau savo tautos priespaudą Egipte ir, išgirdęs jos aimanavimus, nužengiau jos išvaduoti. Tad ateik čionai, aš ketinu tave pasiųsti į Egiptą’.
35Tad tą Mozę, kurio jie buvo išsižadėję, sakydami: ‘Kas tave paskyrė valdovu ir teisėju?’ – Dievas pasiuntė kaip valdovą ir išvaduotoją, globojamą angelo, kuris buvo pasirodęs jam erškėtyje. 36Jis išvedė juos, darydamas stebuklus ir ženklus #Iš 7,3Egipto žemėje, prie #Iš 14,21Raudonosios jūros ir #Sk 14,33per keturiasdešimt metų dykumoje. 37Tai šis Mozė yra pasakęs izraelitams: #Įst 8,15.18‘Dievas pažadins iš jūsų brolių pranašą, panašiai kaip mane’. 38Tai jis susirinkimo dieną tyruose tarpininkavo tarp angelo, #Iš 19,1–20,17; Įst 5,1-33kalbėjusio jam Sinajaus kalne, ir mūsų protėvių. Tai jis gavo mums skirtus gyvenimo žodžius. 39Deja, mūsų protėviai nenorėjo jam paklusti. Jie atstūmė jį ir savo širdžių troškimus nukreipė į Egiptą. 40Jie tarė Aaronui: #Iš 32,1‘Padaryk mums dievų, kurie žygiuotų mūsų priekyje, nes mes nežinome, kas nutiko tam Mozei, išvedusiam mus iš Egipto’. 41#Iš 32,2-6Ir šitaip anomis dienomis jie pasidirbo veršį, ėmė aukoti stabui atnašą ir džiaugėsi savo rankų darbu. 42Tada Dievas nusigręžė nuo jų ir paliko jiems garbinti dangaus kareiviją, kaip parašyta Pranašų knygoje:
#
Am 5,25-27
Ar jūs, Izraelio namai, man atnešėte aukų bei atnašų,
keturiasdešimt metų būdami tyruose?
43 Ne! Jūs pasiėmėte Molocho padangtę
ir dievo Refano žvaigždę –
stabus, kuriuos pasidirbote garbinti.
Todėl ištremsiu jus anapus Babilono.
44Mūsų #Iš 25,9.40protėviai dykumoje turėjo liudijimo padangtę, įrengtą kalbėjusiojo Mozei nurodymu, kad padarytų ją pagal regėtą jos pavyzdį. 45Mūsų protėviai ją pasiėmė ir #Joz 3,14-17atsigabeno, kai Jozuė užėmė pagonių žemes. Dievas išstūmė pagonis, užleisdamas jų vietą mūsų tėvams iki pat Dovydo laikų. 46Šis susilaukė Dievo akyse malonės ir #2 Sam 7,1-16; 1 Met 17,1-14prašė nurodymo statyti šventyklą Jokūbo namams; 47#1 Kar 6,1-38; 2 Met 3,1-17ją ir pastatė Saliamonas. 48Vis dėlto Aukščiausiasis negyvena rankų darbo būstuose. Taip sako ir pranašas:
49 #
Iz 66,1-2
Dangus – mano sostas,
o žemė – pakojis po mano kojų.
Kokius namus jūs norite man pastatyti? –
klausia Viešpats, –
ir kokia mano poilsio vieta?
50 Argi ne mano ranka visa tai padarė?!
51Jūs, kietasprandžiai, pagonių širdimis ir ausimis#7,51 Pažod.: „neapipjaustytos širdies ir ausų“.! Jūs, kaip ir jūsų protėviai, #Iz 63,10visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai. 52Argi buvo pranašas, kurio nebūtų persekioję jūsų tėvai? Deja, jie žudydavo pranašaujančius Teisiojo atėjimą. Ir jūs dabar esate jo išdavėjai ir žudikai! 53Jūs, kurie gavote Įstatymą, paskelbtą per angelus, bet jo nesilaikėte“.
Stepono nužudymas; persekiotojas Saulius
54Tai išgirdę, jie baisiai įniršo ir ėmė ant jo griežti dantimis. 55O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje. 56Jis tarė: „Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje“. 57Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį, 58išsitempė už miesto ir užmušė akmenimis. Liudytojai pasidėjo savo drabužius prie kojų vieno jauno vyro, vardu Sauliaus. 59Taip jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!“ 60Pagaliau suklupęs galingu balsu sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Ir, tai ištaręs, užmigo.
Šiuo metu pasirinkta:
:
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.