Jono 17
17
Jėzaus malda
1Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo:
„Tėve, atėjo valanda!
Pašlovink savo Sūnų,
kad ir Sūnus pašlovintų tave
2ir – tavo duota galia į visus žmones –
teiktų amžinąjį gyvenimą
visiems, kuriuos jam esi atidavęs.
3O amžinasis gyvenimas –
tai pažinti tave,
vienintelį tikrąjį Dievą,
ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.
4Aš tave pašlovinau žemėje,
atlikdamas darbą,
kurį buvai man davęs nuveikti.
5Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save
ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs
dar prieš atsirandant pasauliui.
6Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms,
kuriuos man davei iš pasaulio.
Jie buvo tavo,
o tu juos atidavei man,
ir jie laikėsi tavojo žodžio.
7Dabar jie suprato,
jog visa, ką man esi davęs,
iš tavęs kyla.
8Tavo man patikėtus žodžius
aš perdaviau jiems,
o jie priėmė juos ir tikrai pažino,
kad esu iš tavęs išėjęs;
įtikėjo, kad esi mane siuntęs.
9Aš meldžiu už juos.
Ne už pasaulį meldžiu,
bet už tavo man pavestuosius.
Jie juk yra tavieji!
10Ir visa, kas mano, yra tavo,
o kas tavo – tai mano,
ir aš pašlovintas juose.
11Aš jau nebe pasaulyje...
Jie dar pasaulyje,
o aš grįžtu pas tave.
Šventasis Tėve,
išlaikyk juos savo vardu,
kurį esi man davęs,
kad jie būtų viena kaip ir mes.
12Kol buvau su jais,
aš išlaikiau juos tavo vardu#17,12 T. y. savo vardo galia.,
kurį esi man davęs,
išsaugojau juos,
ir nė vienas jų nepražuvo,
išskyrus pražūties sūnų;
#
Ps 41,10; Jn 13,18 taip išsipildė Raštas.
13Dabar aš einu pas tave
ir tai kalbu pasaulyje,
kad jie turėtų savyje
manojo džiaugsmo pilnatvę.
14Aš jiems perdaviau tavo žodį,
bet pasaulis jų nekentė,
nes jie ne iš pasaulio,
kaip ir aš ne iš pasaulio.
15Aš neprašau,
kad juos paimtum iš pasaulio,
bet kad apsaugotum juos nuo piktojo.
16Jie nėra iš pasaulio,
kaip ir aš ne iš pasaulio.
17Pašventink juos tiesa!
Tavo žodis yra tiesa.
18Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį,
taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį.
19Dėl jų aš pašventinu save,
kad ir jie būtų pašventinti tiesa.
20Ne tik už juos aš meldžiu,
bet ir už tuos,
kurie per jų žodį mane įtikės:
21tegul visi bus viena!
Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje,
tegul ir jie bus viena mumyse,
kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.
22Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs,
aš perdaviau jiems,
kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:
23aš juose ir tu manyje,
kad jie pasiektų tobulą vienybę
ir pasaulis pažintų,
jog tu esi mane siuntęs
ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.
24Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji
būtų su manimi ten, kur ir aš,
kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs,
nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą.
25Teisingasis Tėve,
pasaulis tavęs nepažino,
o aš tave pažinau.
Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei.
26Aš paskelbiau tavo vardą
ir dar skelbsiu, kad meilė,
kuria mane pamilai,
būtų juose ir aš būčiau juose“.
Šiuo metu pasirinkta:
Jono 17: LBD-EKU
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
Jono 17
17
Jėzaus malda
1Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo:
„Tėve, atėjo valanda!
Pašlovink savo Sūnų,
kad ir Sūnus pašlovintų tave
2ir – tavo duota galia į visus žmones –
teiktų amžinąjį gyvenimą
visiems, kuriuos jam esi atidavęs.
3O amžinasis gyvenimas –
tai pažinti tave,
vienintelį tikrąjį Dievą,
ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.
4Aš tave pašlovinau žemėje,
atlikdamas darbą,
kurį buvai man davęs nuveikti.
5Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save
ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs
dar prieš atsirandant pasauliui.
6Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms,
kuriuos man davei iš pasaulio.
Jie buvo tavo,
o tu juos atidavei man,
ir jie laikėsi tavojo žodžio.
7Dabar jie suprato,
jog visa, ką man esi davęs,
iš tavęs kyla.
8Tavo man patikėtus žodžius
aš perdaviau jiems,
o jie priėmė juos ir tikrai pažino,
kad esu iš tavęs išėjęs;
įtikėjo, kad esi mane siuntęs.
9Aš meldžiu už juos.
Ne už pasaulį meldžiu,
bet už tavo man pavestuosius.
Jie juk yra tavieji!
10Ir visa, kas mano, yra tavo,
o kas tavo – tai mano,
ir aš pašlovintas juose.
11Aš jau nebe pasaulyje...
Jie dar pasaulyje,
o aš grįžtu pas tave.
Šventasis Tėve,
išlaikyk juos savo vardu,
kurį esi man davęs,
kad jie būtų viena kaip ir mes.
12Kol buvau su jais,
aš išlaikiau juos tavo vardu#17,12 T. y. savo vardo galia.,
kurį esi man davęs,
išsaugojau juos,
ir nė vienas jų nepražuvo,
išskyrus pražūties sūnų;
#
Ps 41,10; Jn 13,18 taip išsipildė Raštas.
13Dabar aš einu pas tave
ir tai kalbu pasaulyje,
kad jie turėtų savyje
manojo džiaugsmo pilnatvę.
14Aš jiems perdaviau tavo žodį,
bet pasaulis jų nekentė,
nes jie ne iš pasaulio,
kaip ir aš ne iš pasaulio.
15Aš neprašau,
kad juos paimtum iš pasaulio,
bet kad apsaugotum juos nuo piktojo.
16Jie nėra iš pasaulio,
kaip ir aš ne iš pasaulio.
17Pašventink juos tiesa!
Tavo žodis yra tiesa.
18Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį,
taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį.
19Dėl jų aš pašventinu save,
kad ir jie būtų pašventinti tiesa.
20Ne tik už juos aš meldžiu,
bet ir už tuos,
kurie per jų žodį mane įtikės:
21tegul visi bus viena!
Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje,
tegul ir jie bus viena mumyse,
kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.
22Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs,
aš perdaviau jiems,
kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:
23aš juose ir tu manyje,
kad jie pasiektų tobulą vienybę
ir pasaulis pažintų,
jog tu esi mane siuntęs
ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.
24Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji
būtų su manimi ten, kur ir aš,
kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs,
nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą.
25Teisingasis Tėve,
pasaulis tavęs nepažino,
o aš tave pažinau.
Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei.
26Aš paskelbiau tavo vardą
ir dar skelbsiu, kad meilė,
kuria mane pamilai,
būtų juose ir aš būčiau juose“.
Šiuo metu pasirinkta:
:
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.