Jobo 20
20
Cofaro atsakas Jobui
1Tada Cofaras Naamatietis atsakydamas tarė:
2„Mano mintys verčia į tai atsakyti,
todėl tiesiog nekantrauju.
3Girdžiu priekaištą, kuris mane užgauna,
bet žinau, kaip tau atsakyti.
4Argi nežinai, jog nuo senovės,
nuo to laiko, kai žemėje buvo sukurtas žmogus,
5nedorėlių laimė trumpa
ir nusidėjėlių džiaugsmas – tik akimirka?
6Net jeigu ūgiu dangų pasiektų
ir galva debesis liestų,
7jis pražus amžinai kaip dulkės.
Tie, kurie jį pažinojo, klaus: ‘Kur jis dabar?’
8Kaip sapnas išnyks nedorėlis, ir jo neberasi,
jis bus nuvytas kaip nakties regėjimas.
9Akis, kuri jį matydavo, daugiau jo nebematys,
niekada nebeišvys jo savo buveinėje.
10Vargšams atsiteisti turės jo sūnūs,
jų rankos sugrąžins jo turtus.
11Jo kaulai, kadaise pilni jaunystės jėgų,
atguls su juo į dulkes.
12Nors blogis jam saldus,
nors jis ir laiko jį paslėpęs po liežuviu,
13nors ir nenori jo atsisakyti
ir visa laiko savo burnoje,
14maistas jo pilve keičiasi
ir pavirsta angių tulžimi.
15Turtus nedorėlis prarijo ir vėl išvemia;
Dievas priverčia juos išvemti iš pilvo.
16Angių nuodus nedorėlis čiulpia,
ir gyvatės geluonis jį gelia.
17Ne jam matyti aliejaus upes,
medumi ir pienu tekančius srautus.
18Jis turės grąžinti savo triūso vaisius, jų neparagavęs;
savo verslo pelnu jis nepasinaudos.
19Juk jis engdavo ir blogai elgdavosi su vargšais,
užgrobdavo namus, kurių nebuvo statęs.
20Nors jis buvo gobšus be soties,
turtais savęs neišgelbės.
21Kadangi niekas neišvengė jo gobšumo,
jo laimė neišsilaikys.
22Kai tik turės visko, ko nori,
užklups jį skurdas, apniks visokios nelaimės.
23Tevalgo jis viską, ką tik nori!
Dievas siunčia jam savo pykčio liepsnas,
leidžia į jį strėlių lietų.
24Bėgdamas nuo geležies kalavijo,
jis bus pervertas strėlės smaigalio.
25Iš jo nugaros kyšo strėlė,
blizgantis strėlės smaigalys pervėrė tulžį.
Apims jį siaubas,
26visiška tamsybė jo laukia,
žmogaus neįžiebta ugnis jį praris.
27Dangus atidengs jo kaltę,
ir žemė prieš jį stosis piestu.
28Potvynis nuneš jo namus vandens srautais,
kurie teka Dievo rūstybės dieną.
29Tokia Dievo duota dalis nedoram žmogui,
toks jam skirtas Dievo paveldas“.
Šiuo metu pasirinkta:
Jobo 20: LBD-EKU
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
Jobo 20
20
Cofaro atsakas Jobui
1Tada Cofaras Naamatietis atsakydamas tarė:
2„Mano mintys verčia į tai atsakyti,
todėl tiesiog nekantrauju.
3Girdžiu priekaištą, kuris mane užgauna,
bet žinau, kaip tau atsakyti.
4Argi nežinai, jog nuo senovės,
nuo to laiko, kai žemėje buvo sukurtas žmogus,
5nedorėlių laimė trumpa
ir nusidėjėlių džiaugsmas – tik akimirka?
6Net jeigu ūgiu dangų pasiektų
ir galva debesis liestų,
7jis pražus amžinai kaip dulkės.
Tie, kurie jį pažinojo, klaus: ‘Kur jis dabar?’
8Kaip sapnas išnyks nedorėlis, ir jo neberasi,
jis bus nuvytas kaip nakties regėjimas.
9Akis, kuri jį matydavo, daugiau jo nebematys,
niekada nebeišvys jo savo buveinėje.
10Vargšams atsiteisti turės jo sūnūs,
jų rankos sugrąžins jo turtus.
11Jo kaulai, kadaise pilni jaunystės jėgų,
atguls su juo į dulkes.
12Nors blogis jam saldus,
nors jis ir laiko jį paslėpęs po liežuviu,
13nors ir nenori jo atsisakyti
ir visa laiko savo burnoje,
14maistas jo pilve keičiasi
ir pavirsta angių tulžimi.
15Turtus nedorėlis prarijo ir vėl išvemia;
Dievas priverčia juos išvemti iš pilvo.
16Angių nuodus nedorėlis čiulpia,
ir gyvatės geluonis jį gelia.
17Ne jam matyti aliejaus upes,
medumi ir pienu tekančius srautus.
18Jis turės grąžinti savo triūso vaisius, jų neparagavęs;
savo verslo pelnu jis nepasinaudos.
19Juk jis engdavo ir blogai elgdavosi su vargšais,
užgrobdavo namus, kurių nebuvo statęs.
20Nors jis buvo gobšus be soties,
turtais savęs neišgelbės.
21Kadangi niekas neišvengė jo gobšumo,
jo laimė neišsilaikys.
22Kai tik turės visko, ko nori,
užklups jį skurdas, apniks visokios nelaimės.
23Tevalgo jis viską, ką tik nori!
Dievas siunčia jam savo pykčio liepsnas,
leidžia į jį strėlių lietų.
24Bėgdamas nuo geležies kalavijo,
jis bus pervertas strėlės smaigalio.
25Iš jo nugaros kyšo strėlė,
blizgantis strėlės smaigalys pervėrė tulžį.
Apims jį siaubas,
26visiška tamsybė jo laukia,
žmogaus neįžiebta ugnis jį praris.
27Dangus atidengs jo kaltę,
ir žemė prieš jį stosis piestu.
28Potvynis nuneš jo namus vandens srautais,
kurie teka Dievo rūstybės dieną.
29Tokia Dievo duota dalis nedoram žmogui,
toks jam skirtas Dievo paveldas“.
Šiuo metu pasirinkta:
:
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.