Luko 10
10
Septyniasdešimt dviejų pasiuntimas
1Paskui Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du#10,1 Kai kuriuose rankr.: „septyniasdešimt“. mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. 2Jis sakė jiems: #Mt 9,37-38„Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. 3Keliaukite! #Mt 10,16Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. 4#Mt 10,7-14; Mk 6,8-11; Lk 9,3-5Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei apavo ir nieko kelyje nesveikinkite.#10,4 Žr. 2 Kar 4,29. 5Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ 6Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, sugrįš pas jus. 7Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes #1 Kor 9,14; 1 Tim 5,18darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. 8Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. 9Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’ 10O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: 11‘Mes jums nukratome net jūsų miesto #Apd 13,51dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau prisiartino!’ 12#Mt 10,15Sakau jums: ateis diena, kai #Pr 19,24-28; Mt 11,24Sodomai bus lengviau negu anam miestui.
13Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu #Iz 23,1-18; Ez 26,1–28,26; Jl 4,4-8; Am 1,9-10; Zch 9,2-4Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atsivertę ir atgailoję su ašutine ir pelenuose. 14Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau negu jums. 15#Iz 14,13-15Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus?! Tu nugarmėsi iki mirusiųjų pasaulio!
16 #
Mt 10,40; Mk 9,37; Lk 9,48; Jn 13,20 Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs“.
17Septyniasdešimt du sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo“. 18O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. 19Štai aš suteikiau jums galią #Ps 91,13mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. 20Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“.
Palaima mažutėliams
(Mt 11,25-27)
21Tuomet jis džiūgavo Šventojoje Dvasioje ir kalbėjo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. 22#Jn 3,35Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir #Jn 10,15niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus panorės apreikšti“.
Mokinių privilegija
(Mt 13,16-17)
23Atsigręžęs vien tiktai į mokinius, jis tarė: „Palaimintos akys, kurios regi, ką jūs regite. 24Sakau jums: daugel pranašų ir karalių troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo“.
Didžiausias įsakymas
(Mt 22,34-40; Mk 12,28-31)
25 #
Mt 22,35-40; Mk 12,28-34 Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir mėgindamas jį paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ 26Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“ 27Tas atsakė: #Įst 6,5Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o #Kun 19,18savo artimą kaip save patį. 28Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. #Kun 18,5Tai daryk, ir gyvensi“.
Gailestingasis samarietis
29Norėdamas pasiteisinti anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“ 30Jėzus prabilo: „Vienas žmogus leidosi žemyn iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. 31Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. 32Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse. 33O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. 34Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. 35Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu’. 36Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“ 37Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą“. Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“
Morta ir Marija
38Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu #Jn 11,1Morta, pakvietė jį paviešėti. 39Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. 40Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų“. 41Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, 42o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“.
Šiuo metu pasirinkta:
Luko 10: LBD-EKU
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.