Luko 20
20
Jėzaus įgaliojimai
(Mt 21,23-27; Mk 11,27-33)
1Vieną dieną Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant gerąją naujieną, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų su seniūnais 2ir klausė jį: „Sakyk, kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?!“ 3Jis atsakė: „Ir aš noriu jus paklausti vieno dalyko. Pasakykite, 4ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?“ 5Jie pradėjo svarstyti: „Jei pasakysime – iš dangaus, jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’ 6O jei pasakysime – iš žmonių, visa liaudis užsvaidys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas“. 7Taigi jie atsakė nežiną, iš kur. 8Tada Jėzus tarė: „Tai ir aš jums nesakysiu, kokia galia tai darau“.
Ūkininkai žmogžudžiai
(Mt 21,33-46; Mk 12,1-12)
9Jėzus pradėjo pasakoti žmonėms dar vieną palyginimą: „Vienas žmogus #Iz 5,1įveisė vynuogyną, išnuomojo jį ūkininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur. 10Atėjus metui, jis nusiuntė pas ūkininkus tarną, kad jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau ūkininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis. 11Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą anie sumušė, išjuokė ir paleido tuščiomis. 12Tada jis pasiuntė dar trečią tarną, tai jie ir šitą sužeidę pavarė šalin. 13Tuomet vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, rasi drovėsis jo?’ 14Bet išvydę sūnų, ūkininkai ėmė tartis: ‘Tai įpėdinis. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas’. 15Taigi jie nusitempė jį už vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas? 16Jis ateis ir išžudys tuos ūkininkus, o vynuogyną atiduos kitiems“. Klausytojai tarė: „Neduok, Dieve!“ 17Bet Jėzus, žvelgdamas į juos, paklausė: „O ką reiškia šitas Rašto posakis:
#
Ps 118,22
Akmuo, kurį statytojai atmetė,
tapo kertiniu akmeniu?
18Kas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins“.
19Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai buvo benorį dar tą pačią valandą jį suimti, bet pabijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas.
Dievas ir ciesorius
(Mt 22,15-22; Mk 12,13-17)
20Jie patys ėmė Jėzų sekti ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį jo žodį, galėtų įskųsti jį vyresnybei ir perduoti valdytojui. 21Taigi jie klausė jį: „Mokytojau, mes žinome, kad tu teisingai kalbi ir mokai. Tu nepaisai žmonių laipsnių, bet mokai Dievo kelio, paisydamas teisybės. 22Pasakyk, ar mums valia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?“ 23Matydamas jų klastą, Jėzus tarė jiems: 24„Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus“. 25Tada jis tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.
26Taip jiems nepavyko žmonių akivaizdoje sugauti jo kalboje. Stebėdamiesi jo atsakymu, jie nutilo.
Mirusiųjų prisikėlimas
(Mt 22,23-33; Mk 12,18-27)
27Pas jį atėjo sadukiejų, kurie #Apd 23,8neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė: 28„Mokytojau, #Įst 25,5Mozė yra mums parašęs: Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių. 29Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis. 30Ją vedė antrasis, 31paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė nepalikdami vaikų. 32Galiausiai mirė ir ta moteris. 33Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona!“
34Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka, 35o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės. 36Nebegalės jie ir mirti, nes būdami prisikėlimo vaikai, bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai. 37O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, #Iš 3,6kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu. 38Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“.
39Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai atsiliepė: „Mokytojau, tu gerai išaiškinai!“ 40Ir daugiau niekas nebedrįso jo klausinėti.
Mesijas ir Dovydas
(Mt 22,41-45; Mk 12,35-37)
41Jėzus pats juos paklausė: „Kodėl sakoma, jog Mesijas esąs Dovydo sūnus? 42Juk pats Dovydas Psalmių knygoje kalba:
#
Ps 110,1
‘Viešpats tarė mano Viešpačiui:
Sėskis mano dešinėje,
43 aš patiesiu tavo priešus
tarsi pakojį po tavo kojų’.
44Taigi Dovydas vadina jį ‘Viešpačiu’, – kaip tada jis gali būti jo sūnus?!“
Prieš Rašto aiškintojus
(Mt 23,6-7; Mk 12,38-40)
45Visiems žmonėms girdint Jėzus tarė mokiniams: 46„Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami turgavietėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse. 47Jie ryja našlių namus ir dangstosi ilgomis maldomis. Todėl jų laukia itin griežtas teismas“.
Šiuo metu pasirinkta:
Luko 20: LBD-EKU
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
Luko 20
20
Jėzaus įgaliojimai
(Mt 21,23-27; Mk 11,27-33)
1Vieną dieną Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant gerąją naujieną, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų su seniūnais 2ir klausė jį: „Sakyk, kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?!“ 3Jis atsakė: „Ir aš noriu jus paklausti vieno dalyko. Pasakykite, 4ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?“ 5Jie pradėjo svarstyti: „Jei pasakysime – iš dangaus, jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’ 6O jei pasakysime – iš žmonių, visa liaudis užsvaidys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas“. 7Taigi jie atsakė nežiną, iš kur. 8Tada Jėzus tarė: „Tai ir aš jums nesakysiu, kokia galia tai darau“.
Ūkininkai žmogžudžiai
(Mt 21,33-46; Mk 12,1-12)
9Jėzus pradėjo pasakoti žmonėms dar vieną palyginimą: „Vienas žmogus #Iz 5,1įveisė vynuogyną, išnuomojo jį ūkininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur. 10Atėjus metui, jis nusiuntė pas ūkininkus tarną, kad jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau ūkininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis. 11Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą anie sumušė, išjuokė ir paleido tuščiomis. 12Tada jis pasiuntė dar trečią tarną, tai jie ir šitą sužeidę pavarė šalin. 13Tuomet vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, rasi drovėsis jo?’ 14Bet išvydę sūnų, ūkininkai ėmė tartis: ‘Tai įpėdinis. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas’. 15Taigi jie nusitempė jį už vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas? 16Jis ateis ir išžudys tuos ūkininkus, o vynuogyną atiduos kitiems“. Klausytojai tarė: „Neduok, Dieve!“ 17Bet Jėzus, žvelgdamas į juos, paklausė: „O ką reiškia šitas Rašto posakis:
#
Ps 118,22
Akmuo, kurį statytojai atmetė,
tapo kertiniu akmeniu?
18Kas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins“.
19Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai buvo benorį dar tą pačią valandą jį suimti, bet pabijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas.
Dievas ir ciesorius
(Mt 22,15-22; Mk 12,13-17)
20Jie patys ėmė Jėzų sekti ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį jo žodį, galėtų įskųsti jį vyresnybei ir perduoti valdytojui. 21Taigi jie klausė jį: „Mokytojau, mes žinome, kad tu teisingai kalbi ir mokai. Tu nepaisai žmonių laipsnių, bet mokai Dievo kelio, paisydamas teisybės. 22Pasakyk, ar mums valia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?“ 23Matydamas jų klastą, Jėzus tarė jiems: 24„Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus“. 25Tada jis tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.
26Taip jiems nepavyko žmonių akivaizdoje sugauti jo kalboje. Stebėdamiesi jo atsakymu, jie nutilo.
Mirusiųjų prisikėlimas
(Mt 22,23-33; Mk 12,18-27)
27Pas jį atėjo sadukiejų, kurie #Apd 23,8neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė: 28„Mokytojau, #Įst 25,5Mozė yra mums parašęs: Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių. 29Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis. 30Ją vedė antrasis, 31paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė nepalikdami vaikų. 32Galiausiai mirė ir ta moteris. 33Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona!“
34Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka, 35o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės. 36Nebegalės jie ir mirti, nes būdami prisikėlimo vaikai, bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai. 37O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, #Iš 3,6kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu. 38Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“.
39Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai atsiliepė: „Mokytojau, tu gerai išaiškinai!“ 40Ir daugiau niekas nebedrįso jo klausinėti.
Mesijas ir Dovydas
(Mt 22,41-45; Mk 12,35-37)
41Jėzus pats juos paklausė: „Kodėl sakoma, jog Mesijas esąs Dovydo sūnus? 42Juk pats Dovydas Psalmių knygoje kalba:
#
Ps 110,1
‘Viešpats tarė mano Viešpačiui:
Sėskis mano dešinėje,
43 aš patiesiu tavo priešus
tarsi pakojį po tavo kojų’.
44Taigi Dovydas vadina jį ‘Viešpačiu’, – kaip tada jis gali būti jo sūnus?!“
Prieš Rašto aiškintojus
(Mt 23,6-7; Mk 12,38-40)
45Visiems žmonėms girdint Jėzus tarė mokiniams: 46„Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami turgavietėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse. 47Jie ryja našlių namus ir dangstosi ilgomis maldomis. Todėl jų laukia itin griežtas teismas“.
Šiuo metu pasirinkta:
:
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.