Mato 15
15
Ginčas dėl papročių
(Mk 7,1-13)
1Kartą prie Jėzaus prisiartino Rašto aiškintojų ir fariziejų iš Jeruzalės ir paklausė: 2„Kodėl tavo mokiniai laužo prosenių paprotį? Jie prieš valgį nesimazgoja rankų#15,2 Apeiga, įsakyta žodinės tradicijos.“. 3Jis atsakė: „O kodėl jūs laužote Dievo įsakymą dėl savojo papročio?! 4Juk Dievas yra įsakęs: #Iš 20,12; Įst 5,16Gerbk savo tėvą ir motiną! – ir: #Iš 21,17; Kun 20,9Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta! 5O jūs sakote: ‘Kas pasakė tėvui ar motinai: ‹Tebūnie dovana šventyklai, kuo turėčiau tave sušelpti›, – 6tas gali nepagerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs niekais verčiate Dievo paliepimą dėl savojo papročio. 7Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas:
8 #
Iz 29,13
Ši tauta šlovina mane lūpomis,
bet jos širdis toli nuo manęs.
9 Veltui jie mane garbina,
mokydami žmonių išgalvotų priesakų“.
Tikrasis švarumas
(Mk 7,14-23; Lk 6,39)
10Paskui, sušaukęs minią, jis kalbėjo: „Klausykite ir supraskite! 11Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų“.
12Tuomet priėję mokiniai pranešė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?“ 13Jis atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. 14Palikite juos; jie – akli aklųjų vadovai. O #Lk 6,39jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“.
15Petras paprašė: „Išaiškink mums palyginimą“. 16Jėzus atsakė: „Ar ir jūs vis dar esate be nuovokos?! 17Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? 18O #Mt 12,34kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. 19Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai. 20Šie dalykai suteršia žmogų, o valgymas nemazgotomis rankomis žmogaus nesuteršia“.
Kanaanietės išgydymas
(Mk 7,24-30)
21Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. 22Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ 23Bet Jėzus neatsiliepė. Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!“ 24Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“. 25Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“ 26Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“. 27O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo“. 28Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.
Antrasis duonos padauginimas
(Mt 14,13-21; Mk 8,1-10)
29Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo. 30Prie jo susirinko didžiulė minia, kuri atsigabeno su savimi raišų, luošų, aklų, nebylių ir daugel kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o jis išgydė juos. 31Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius pasveikstančius, raišius tiesiai vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir garbino žmonės Izraelio Dievą.
32Susišaukęs mokinius, Jėzus tarė: „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nenoriu paleisti jų alkanų, kad nenusilptų kelyje“. 33Mokiniai jam atsakė: „Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti šitokią minią?“ 34Jėzus paklausė: „Kiek turite duonos?“ Jie atsakė: „Septynis kepaliukus ir kelias žuveles“. 35Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. 36Tada paėmė septynis duonos kepaliukus ir žuvis, padėkojo, laužė ir davė mokiniams, o mokiniai žmonėms. 37Visi valgė ir pasisotino. Ir pririnko nulikusių gabaliukų septynis pilnus krepšius. 38O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų. 39Paleidęs minią, jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano paribį.
Šiuo metu pasirinkta:
Mato 15: LBD-EKU
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
Mato 15
15
Ginčas dėl papročių
(Mk 7,1-13)
1Kartą prie Jėzaus prisiartino Rašto aiškintojų ir fariziejų iš Jeruzalės ir paklausė: 2„Kodėl tavo mokiniai laužo prosenių paprotį? Jie prieš valgį nesimazgoja rankų#15,2 Apeiga, įsakyta žodinės tradicijos.“. 3Jis atsakė: „O kodėl jūs laužote Dievo įsakymą dėl savojo papročio?! 4Juk Dievas yra įsakęs: #Iš 20,12; Įst 5,16Gerbk savo tėvą ir motiną! – ir: #Iš 21,17; Kun 20,9Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta! 5O jūs sakote: ‘Kas pasakė tėvui ar motinai: ‹Tebūnie dovana šventyklai, kuo turėčiau tave sušelpti›, – 6tas gali nepagerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs niekais verčiate Dievo paliepimą dėl savojo papročio. 7Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas:
8 #
Iz 29,13
Ši tauta šlovina mane lūpomis,
bet jos širdis toli nuo manęs.
9 Veltui jie mane garbina,
mokydami žmonių išgalvotų priesakų“.
Tikrasis švarumas
(Mk 7,14-23; Lk 6,39)
10Paskui, sušaukęs minią, jis kalbėjo: „Klausykite ir supraskite! 11Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų“.
12Tuomet priėję mokiniai pranešė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?“ 13Jis atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. 14Palikite juos; jie – akli aklųjų vadovai. O #Lk 6,39jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“.
15Petras paprašė: „Išaiškink mums palyginimą“. 16Jėzus atsakė: „Ar ir jūs vis dar esate be nuovokos?! 17Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? 18O #Mt 12,34kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. 19Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai. 20Šie dalykai suteršia žmogų, o valgymas nemazgotomis rankomis žmogaus nesuteršia“.
Kanaanietės išgydymas
(Mk 7,24-30)
21Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. 22Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ 23Bet Jėzus neatsiliepė. Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!“ 24Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“. 25Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“ 26Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“. 27O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo“. 28Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.
Antrasis duonos padauginimas
(Mt 14,13-21; Mk 8,1-10)
29Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo. 30Prie jo susirinko didžiulė minia, kuri atsigabeno su savimi raišų, luošų, aklų, nebylių ir daugel kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o jis išgydė juos. 31Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius pasveikstančius, raišius tiesiai vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir garbino žmonės Izraelio Dievą.
32Susišaukęs mokinius, Jėzus tarė: „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nenoriu paleisti jų alkanų, kad nenusilptų kelyje“. 33Mokiniai jam atsakė: „Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti šitokią minią?“ 34Jėzus paklausė: „Kiek turite duonos?“ Jie atsakė: „Septynis kepaliukus ir kelias žuveles“. 35Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. 36Tada paėmė septynis duonos kepaliukus ir žuvis, padėkojo, laužė ir davė mokiniams, o mokiniai žmonėms. 37Visi valgė ir pasisotino. Ir pririnko nulikusių gabaliukų septynis pilnus krepšius. 38O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų. 39Paleidęs minią, jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano paribį.
Šiuo metu pasirinkta:
:
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.