Psalmynas 44
44
1Choro vadovui. Koracho sūnų maskilas#44,1 Žr. Ps 32,1..
2Dieve, savo ausimis girdėjome –
tėvai mums papasakojo apie didžius darbus,
kuriuos padarei jų laikais, senovės dienomis.
3Tu savo ranka išvarei tautas,
o juos pasodinai;
ištikai nelaime kitas tautas,
o savąją apdovanojai sėkme.
4Juk ne savo kalaviju jie paėmė kraštą,
ne jų ranka padarė juos pergalingus,
o tavo dešinė, tavo petys ir Artumas,
nes tu juos mylėjai.
5Tu mano Karalius ir mano Dievas,
tu suteiki pergalę savo Jokūbui.
6Per tave atmušame priešus,
tavo vardu trempiame užpuolikus.
7Juk ne savo lanku aš pasitikiu,
nė mano kalavijas neneša man pergalės,
8bet tu išgelbėjai mus nuo priešų,
nugalėjai tuos, kurie mūsų nekenčia.
9Dievu mes nuolat didžiuojamės
ir tavo vardą be perstojo šloviname. Sela.
10O dabar mus atstūmei, užtraukei gėdą,
nebežygiuoji daugiau su mūsų kariuomene į mūšį.
11Tu privertei mus bėgti nuo priešų,
mūsų užpuolikai mus plėšia kiek norėdami.
12Tu paženklinai mus kaip avis pjovimui,
išblaškei mus tautose.
13Tu pardavei savo tautą už niekus,
neturėjai pelno juos pardavęs.
14Tu išstatei mus kaimynų pajuokai,
visų aplinkinių paniekai ir pasityčiojimui.
15Tu padarei mus pašaipos priežodžiu pagonims,
pajuokos daiktu tautoms.
16Nuolatos jaučiu savo negarbę,
iš gėdos rausta man veidas
17nuo dergiančių užgauliotojo žodžių,
nuo kerštingų priešo žvilgsnių.
18Visa tai mus užgriuvo,
nors mes tavęs neužmiršome,
nei buvome neištikimi tavo Sandorai.
19Mūsų širdis nenusigręžė,
nė mūsų žingsniai nenukrypo nuo tavo kelio,
20nors palikai mus bejėgius šakalų lindynėje
ir apgaubei mirtina tamsa.
21Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą
ar tiesę rankas į svetimą dievą,
22argi Dievas būtų to neatidengęs?
Juk jis žino širdies paslaptis!
23 #
Rom 8,36
Juk dėl tavęs mes esame nuolat žudomi,
su mumis elgiamasi
kaip su pjovimui skirtomis avimis.
24Atsibusk, VIEŠPATIE! Kodėl miegi?
Kelkis, neatmesk mūsų amžinai!
25Kam slepi savo veidą?
Kodėl užmiršti mūsų skurdą ir priespaudą?
26Juk mes gulime kniūbsti dulkėse
ir nebegalime pakilti nuo žemės.
27Pakilk, ateik mums padėti,
atpirk mus dėl savo ištikimosios meilės!
Šiuo metu pasirinkta:
Psalmynas 44: LBD-EKU
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
Psalmynas 44
44
1Choro vadovui. Koracho sūnų maskilas#44,1 Žr. Ps 32,1..
2Dieve, savo ausimis girdėjome –
tėvai mums papasakojo apie didžius darbus,
kuriuos padarei jų laikais, senovės dienomis.
3Tu savo ranka išvarei tautas,
o juos pasodinai;
ištikai nelaime kitas tautas,
o savąją apdovanojai sėkme.
4Juk ne savo kalaviju jie paėmė kraštą,
ne jų ranka padarė juos pergalingus,
o tavo dešinė, tavo petys ir Artumas,
nes tu juos mylėjai.
5Tu mano Karalius ir mano Dievas,
tu suteiki pergalę savo Jokūbui.
6Per tave atmušame priešus,
tavo vardu trempiame užpuolikus.
7Juk ne savo lanku aš pasitikiu,
nė mano kalavijas neneša man pergalės,
8bet tu išgelbėjai mus nuo priešų,
nugalėjai tuos, kurie mūsų nekenčia.
9Dievu mes nuolat didžiuojamės
ir tavo vardą be perstojo šloviname. Sela.
10O dabar mus atstūmei, užtraukei gėdą,
nebežygiuoji daugiau su mūsų kariuomene į mūšį.
11Tu privertei mus bėgti nuo priešų,
mūsų užpuolikai mus plėšia kiek norėdami.
12Tu paženklinai mus kaip avis pjovimui,
išblaškei mus tautose.
13Tu pardavei savo tautą už niekus,
neturėjai pelno juos pardavęs.
14Tu išstatei mus kaimynų pajuokai,
visų aplinkinių paniekai ir pasityčiojimui.
15Tu padarei mus pašaipos priežodžiu pagonims,
pajuokos daiktu tautoms.
16Nuolatos jaučiu savo negarbę,
iš gėdos rausta man veidas
17nuo dergiančių užgauliotojo žodžių,
nuo kerštingų priešo žvilgsnių.
18Visa tai mus užgriuvo,
nors mes tavęs neužmiršome,
nei buvome neištikimi tavo Sandorai.
19Mūsų širdis nenusigręžė,
nė mūsų žingsniai nenukrypo nuo tavo kelio,
20nors palikai mus bejėgius šakalų lindynėje
ir apgaubei mirtina tamsa.
21Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą
ar tiesę rankas į svetimą dievą,
22argi Dievas būtų to neatidengęs?
Juk jis žino širdies paslaptis!
23 #
Rom 8,36
Juk dėl tavęs mes esame nuolat žudomi,
su mumis elgiamasi
kaip su pjovimui skirtomis avimis.
24Atsibusk, VIEŠPATIE! Kodėl miegi?
Kelkis, neatmesk mūsų amžinai!
25Kam slepi savo veidą?
Kodėl užmiršti mūsų skurdą ir priespaudą?
26Juk mes gulime kniūbsti dulkėse
ir nebegalime pakilti nuo žemės.
27Pakilk, ateik mums padėti,
atpirk mus dėl savo ištikimosios meilės!
Šiuo metu pasirinkta:
:
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.