Vargje biblike të njohura nga Evangelija pagal Luką 7

Ndaje

Todėl sakau tau: jos gausios nuodėmės jai atleidžiamos, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli.“ Jis tarė jai: „Tavo nuodėmės atleistos.“

O Jis tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami.“

ir, verkdama priėjusi iš už nugaros prie Jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo Jo kojas ir tepė jas tepalu.

Taip pat savęs nelaikau vertu ateiti pas Tave. Bet tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. Juk ir aš, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau kuriam iš jų: „Eik“, ir jis eina; sakau kitam: „Ateik čia“, ir jis ateina; sakau tarnui: „Padaryk tai“, ir jis daro.“ Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi juo ir, atsigręžęs į Jį lydinčią minią, tarė: „Sakau jums – net Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo!“

Kaip tik tuo metu Jis pagydė daugelį nuo ligų bei negalių ir nuo piktųjų dvasių, daugeliui aklųjų dovanojo regėjimą. Tad atsakydamas, Jis tarė jiems: „Nuėję praneškite Jonui, ką matėte ir girdėjote: aklieji regi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Geroji naujiena.