Evangelija pagal Luką 6
6
1Vieną šabą, Jam einant per javų lauką, mokiniai skabė varpas ir, ištrynę tarp delnų, valgė.
2Kai kurie iš fariziejų jiems tarė: „Kodėl darote, kas per šabą draudžiama?!“
3Jėzus jiems atsakė: „Nejaugi neskaitėte, ką darė Dovydas, kai buvo alkanas pats ir jo palydovai?
4Kaip jis įėjo į Dievo namus, ėmė padėtinės duonos, valgė ir davė savo palydai, nors jos niekam neleistina valgyti, tik kunigams!“
5Ir Jis pridūrė: „Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“
6Kitą šabą Jis nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi.
7Rašto žinovai ir fariziejai stebėjo, ar Jis gydys per šabą, kad rastų kuo Jį apkaltinti.
8Bet Jis, žinodamas jų mintis, tarė vyrui su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį.“ Tas atsistojo.
9Tada Jėzus jiems pasakė: „Aš klausiu jūsų: ar per šabą leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar pražudyti?“
10Ir, apžvelgęs visus aplinkui, tarė tam žmogui: „Ištiesk savo ranką!“ Tas taip padarė, ir jo ranka tapo sveika kaip ir kita.
11O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką galėtų Jėzui padaryti.
12Tomis dienomis Jis užkopė į kalną melstis ir ten praleido visą naktį, melsdamasis Dievui.
13Išaušus rytui, Jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika, kuriuos ir pavadino apaštalais:
14Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą, Joną, Pilypą ir Baltramiejų,
15Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju,
16Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, kuris tapo išdaviku.
17Nusileidęs su jais žemyn, sustojo lygumoje. Ten buvo daugybė Jo mokinių ir didelės minios žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. Jie susirinko Jo pasiklausyti ir pagyti nuo savo ligų.
18Buvo pagydomi kankinamieji netyrųjų dvasių.
19Visa minia stengėsi Jį paliesti, nes iš Jo ėjo jėga ir visus gydė.
20Tada, pakėlęs akis į savo mokinius, Jis prabilo: „Palaiminti jūs, vargšai, nes jūsų yra Dievo karalystė.
21Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės.
22Palaiminti jūs, kai žmonės jūsų nekęs, kai jus atskirs, šmeiš ir atmes jūsų vardą kaip blogą dėl Žmogaus Sūnaus.
23Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes štai jūsų atlygis didelis danguje. Taip jų protėviai darė pranašams.
24Bet vargas jums, turtingieji, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą!
25Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani! Vargas jums, kurie dabar juokiatės, nes jūs liūdėsite ir verksite!
26Vargas jums, kai visi žmonės jus giria, nes ir jų protėviai taip gyrė netikrus pranašus!“
27„Bet jums, kurie klausotės, sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia.
28Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus.
29Kas trenkia tau per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, atiduok jam ir tuniką.
30Duok kiekvienam, kuris prašo, ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo atėmė.
31Kaip norite, kad jums žmonės darytų, taip ir jūs darykite jiems.
32Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius.
33Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro.
34Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą.
35Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų atlygis bus didelis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai, nes Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems.
36Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas.
37Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.
38Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu duos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta.“
39Jis pasakė jiems palyginimą: „Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?!
40Mokinys nėra viršesnis už savo mokytoją: kiekvienas mokinys, jei gerai išlavintas, bus kaip jo mokytojas.
41Kodėl matai krislą brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?
42Ir kaip gali sakyti broliui: „Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies“, – pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada matysi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.
43Nėra gero medžio, kuris duotų blogus vaisius, ir nėra blogo, kuris duotų gerus vaisius.
44Kiekvienas medis pažįstamas iš jo vaisių. Nuo erškėčių niekas nerenka figų, o nuo gervuogių krūmo neskina vynuogių.
45Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo savo širdies lobyno iškelia bloga. Jo lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.“
46„Kodėl vadinate mane: „Viešpatie, Viešpatie“, o nedarote, ką sakau?
47Kiekvienas, kuris ateina pas mane, klausosi mano žodžių ir juos vykdo, – Aš jums parodysiu, į ką jis panašus.
48Jis panašus į namą statantį žmogų, kuris giliai iškasė žemę ir padėjo pamatus ant uolos. Užėjus potvyniui, srovė atsimušė į tą namą, bet neįstengė jo pajudinti, nes buvo pastatytas ant uolos.
49O kas klausosi, bet nevykdo, panašus į žmogų, pasistačiusį namą be pamato, tiesiog ant žemės. Vos tik srovė į jį atsimušė, jis kaipmat sugriuvo, ir to namo griuvimas buvo smarkus.“
Aktualisht i përzgjedhur:
Evangelija pagal Luką 6: KBV
Thekso
Ndaje
Copy
A doni që theksimet tuaja të jenë të ruajtura në të gjitha pajisjet që keni? Regjistrohu ose hyr
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Mësoni më shumë rreth versionit Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis TestamentasEvangelija pagal Luką 6
6
1Vieną šabą, Jam einant per javų lauką, mokiniai skabė varpas ir, ištrynę tarp delnų, valgė.
2Kai kurie iš fariziejų jiems tarė: „Kodėl darote, kas per šabą draudžiama?!“
3Jėzus jiems atsakė: „Nejaugi neskaitėte, ką darė Dovydas, kai buvo alkanas pats ir jo palydovai?
4Kaip jis įėjo į Dievo namus, ėmė padėtinės duonos, valgė ir davė savo palydai, nors jos niekam neleistina valgyti, tik kunigams!“
5Ir Jis pridūrė: „Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“
6Kitą šabą Jis nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi.
7Rašto žinovai ir fariziejai stebėjo, ar Jis gydys per šabą, kad rastų kuo Jį apkaltinti.
8Bet Jis, žinodamas jų mintis, tarė vyrui su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį.“ Tas atsistojo.
9Tada Jėzus jiems pasakė: „Aš klausiu jūsų: ar per šabą leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar pražudyti?“
10Ir, apžvelgęs visus aplinkui, tarė tam žmogui: „Ištiesk savo ranką!“ Tas taip padarė, ir jo ranka tapo sveika kaip ir kita.
11O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką galėtų Jėzui padaryti.
12Tomis dienomis Jis užkopė į kalną melstis ir ten praleido visą naktį, melsdamasis Dievui.
13Išaušus rytui, Jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika, kuriuos ir pavadino apaštalais:
14Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą, Joną, Pilypą ir Baltramiejų,
15Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju,
16Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, kuris tapo išdaviku.
17Nusileidęs su jais žemyn, sustojo lygumoje. Ten buvo daugybė Jo mokinių ir didelės minios žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. Jie susirinko Jo pasiklausyti ir pagyti nuo savo ligų.
18Buvo pagydomi kankinamieji netyrųjų dvasių.
19Visa minia stengėsi Jį paliesti, nes iš Jo ėjo jėga ir visus gydė.
20Tada, pakėlęs akis į savo mokinius, Jis prabilo: „Palaiminti jūs, vargšai, nes jūsų yra Dievo karalystė.
21Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės.
22Palaiminti jūs, kai žmonės jūsų nekęs, kai jus atskirs, šmeiš ir atmes jūsų vardą kaip blogą dėl Žmogaus Sūnaus.
23Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes štai jūsų atlygis didelis danguje. Taip jų protėviai darė pranašams.
24Bet vargas jums, turtingieji, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą!
25Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani! Vargas jums, kurie dabar juokiatės, nes jūs liūdėsite ir verksite!
26Vargas jums, kai visi žmonės jus giria, nes ir jų protėviai taip gyrė netikrus pranašus!“
27„Bet jums, kurie klausotės, sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia.
28Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus.
29Kas trenkia tau per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, atiduok jam ir tuniką.
30Duok kiekvienam, kuris prašo, ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo atėmė.
31Kaip norite, kad jums žmonės darytų, taip ir jūs darykite jiems.
32Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius.
33Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro.
34Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą.
35Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų atlygis bus didelis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai, nes Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems.
36Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas.
37Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.
38Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu duos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta.“
39Jis pasakė jiems palyginimą: „Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?!
40Mokinys nėra viršesnis už savo mokytoją: kiekvienas mokinys, jei gerai išlavintas, bus kaip jo mokytojas.
41Kodėl matai krislą brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?
42Ir kaip gali sakyti broliui: „Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies“, – pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada matysi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.
43Nėra gero medžio, kuris duotų blogus vaisius, ir nėra blogo, kuris duotų gerus vaisius.
44Kiekvienas medis pažįstamas iš jo vaisių. Nuo erškėčių niekas nerenka figų, o nuo gervuogių krūmo neskina vynuogių.
45Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo savo širdies lobyno iškelia bloga. Jo lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.“
46„Kodėl vadinate mane: „Viešpatie, Viešpatie“, o nedarote, ką sakau?
47Kiekvienas, kuris ateina pas mane, klausosi mano žodžių ir juos vykdo, – Aš jums parodysiu, į ką jis panašus.
48Jis panašus į namą statantį žmogų, kuris giliai iškasė žemę ir padėjo pamatus ant uolos. Užėjus potvyniui, srovė atsimušė į tą namą, bet neįstengė jo pajudinti, nes buvo pastatytas ant uolos.
49O kas klausosi, bet nevykdo, panašus į žmogų, pasistačiusį namą be pamato, tiesiog ant žemės. Vos tik srovė į jį atsimušė, jis kaipmat sugriuvo, ir to namo griuvimas buvo smarkus.“
Aktualisht i përzgjedhur:
:
Thekso
Ndaje
Copy
A doni që theksimet tuaja të jenë të ruajtura në të gjitha pajisjet që keni? Regjistrohu ose hyr
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Mësoni më shumë rreth versionit Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas