Galatams 4
4
Dievo vaikų dalia
1Dar pasakysiu: kol paveldėtojas nepilnametis, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visa ko šeimininkas; 2jis esti globėjų ir prievaizdų valdžioje iki tėvo nustatyto meto. 3Taip buvo ir mums: kol buvome nepilnamečiai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims. 4Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų Įstatymui, 5kad atpirktų esančius Įstatymo valdžioje #Rom 8,15-17ir kad mes įgytume įsūnystę. 6Taigi jūs esate įsūniai; Dievas atsiuntė į mūsų#4,6 Kai kuriuose rankr.: „jūsų“. širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ 7Tad tu jau nebe vergas, bet įsūnis, o jeigu įsūnis, tai Dievo valia esi ir paveldėtojas.
8Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro jokie dievai. 9Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti, kaipgi jūs galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?! 10Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų... 11Aš tikrai baiminuosi dėl jūsų: kad kartais nebūčiau veltui triūsęs jūsų labui.
Asmeniški įspėjimai
12Tapkite tokie kaip aš, nes ir aš esu tapęs toks kaip jūs. Maldauju jus, broliai! Jūs nesate manęs įžeidę. 13Jūs žinote, kad pirmą kartą jums paskelbiau gerąją naujieną sirgdamas. 14Mano kūno negalia buvo jums išmėginimas, bet jūs jo nepaniekinote ir neatmetėte, o mane priėmėte kaip Dievo pasiuntinį, kaip patį Kristų Jėzų. 15Kurgi dabar tas jūsų džiaugsmingasis priėmimas? Juk aš galiu paliudyti, kad įmanydami jūs būtumėte išsilupę akis ir atidavę man. 16Nejau tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?!
17Anie jus vilioja ne kilniais sumetimais. Jie norėtų jus atitraukti, kad prisirištumėte prie jų. 18Gražu patirti taurų prisirišimą visada, o ne vien kai esu pas jus, 19mano vaikeliai, kuriuos aš ir vėl su skausmu gimdau, kol jumyse išryškės Kristaus atvaizdas. 20Aš norėčiau būti dabar pas jus, kad žinočiau, kaip prabilti, nes neišmanau, ką man su jumis daryti.
Pažado vaikai
21Pasakykite man jūs, norintys būti Įstatymo valdžioje, ar negirdite Įstatymo? 22Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: #Pr 16,15vieną iš vergės, #Pr 21,2kitą iš laisvosios. 23Bet vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios – dėl pažado. 24Tai pasakyta perkeltine prasme: tiedvi moterys – tai dvi Sandoros. Viena prie Sinajaus kalno sudaryta, gimdanti vergystei; ją reiškia Hagara. 25Hagara – tai Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, nes šioji vergauja su savo vaikais. 26Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ir ji yra mūsų motina, 27nes parašyta:
#
Iz 54,1
Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei!
Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų!
Juk apleistoji turi daug vaikų,
daugiau negu turinčioji vyrą.
28Jūs, broliai, esate pažado vaikai nelyginant Izaokas. 29Bet kaip tada gimusis pagal kūną #Pr 21,9persekiojo gimusį pagal dvasią, taip ir dabar. 30O ką gi sako Raštas? – #Pr 21,10Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi. 31Štai kodėl, broliai, mes esame ne vergės vaikai, bet laisvosios.
Currently Selected:
Galatams 4: LBD-EKU
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.