Juk aukščiausiasis, prakilnusis, amžinasis,
kurio vardas – Šventasis, sako taip:
„Šventose aukštybėse gyvenu
ir su sugniuždytaisiais bei prislėgtaisiais būnu,
kad pakelčiau prislėgtųjų dvasią
ir atgaivinčiau sugniuždytųjų drąsą.
Aš ne amžinai kaltinsiu,
ne visuomet pyksiu,
nes mano akivaizdoje išblėstų dvasia
ir net gyvybės alsavimas, kurį aš pats sukūriau.