Patarlės 7

7
1Mano vaike, laikykis mano žodžių
ir brangink mano įsakymus.
2Laikykis mano įsakymų, kad rastumei gyvenimą;
saugok mano mokymą, lyg jis būtų tavo akies vyzdys.
3Užsirišk juos sau ant pirštų,
įsirašyk savo širdies plokštėje.
4Sakyk Išminčiai: „Tu mano sesuo“, –
vadink supratimą artimu draugu,
5kad apsaugotų tave nuo palaidūnės,
nuo svetimautojos vilionių.
6Prie savo namų lango
žvalgiausi pro pinučius
7ir pamačiau tarp neišmanėlių
bernioką be sveikos nuovokos.
8Jis ėjo gatve netoli kampo,
žengdamas keliu jos namų link
9prieblandoje, dienai blėstant,
sutemose, nakčiai temstant.
10Žiūriu, moteris eina jo link,
išsipuošusi kaip kekšė, suktos širdies.
11Ji veržli ir įžūli,
jos kojos namie nenustovi.
12Tai gatvėje, tai aikštėse
ir prie kiekvieno gatvės kampo ji tyko.
13Pastvėrusi bučiuoja jį
ir akiplėšiškai sako jam:
14„Turėjau atnašauti bendravimo auką.
Šiandien įvykdžiau savo įžadus,
15todėl išėjau tavęs pasitikti,
ieškoti tavęs ir suradau!
16Išpuošiau savo guolį užvalkalais,
spalvotomis Egipto lino lovatiesėmis;
17iškvėpinau savo lovą mira,
alaviju ir cinamonu.
18Eime ir skęskime meilėje iki ryto,
mėgaukimės glamonėmis.
19Juk mano vyro nėra namie,
jis išvykęs į tolimą kelionę.
20Jis pasiėmė maišelį pinigų
ir ligi pilnaties negrįš namo“.
21Daugybe vilionių jį paveikia,
viliojančia šneka įtikina.
22Tučtuojau jis seka paskui ją, eina kaip veršis,
vedamas skersti, šuoliuoja kaip elnias spąstų link,
23kol strėlė neperveria jam vidurių.
Jis tarsi paukštis, skubantis į kilpą
ir nežinantis, kad tai kainuos jam gyvastį.
24Tad, vaikai, klausykitės manęs
ir dėkitės į širdį mano žodžius.
25Neleiskite savo širdžiai sukti jos keliais,
nenuklyskite į jos takus,
26nes ji pražudė daugelį,
jos aukos gausios.
27Jos namai – kelias į Šeolą,
vedantis žemyn į mirties kambarius.

Šiuo metu pasirinkta:

Patarlės 7: LBD-EKU

Paryškinti

Dalintis

Kopijuoti

None

Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės