Ar tikrai yra būtybė, vadinama šėtonu?

Norėdami aptarti nuodėmę, privalome aptarti šėtoną. Neįmanoma nepaisyti jo veiklos rezultatų: sudaužytų širdžių ir šeimų, piktnaudžiavimų, ligų ir amoralumo. Sąrašas yra ilgas ir tragiškas. 

Šėtonas yra ir realus, ir nugalėtas. Jis nori, kad netikėtumėte nei vienu iš šių dviejų dalykų, bet jūs renkatės, ar tikėti. Aš meldžiuosi, kad šis skaitinys atskleistų jums Dievo tiesą.

Šėtonas yra realus

Šėtonas Biblijoje yra vadinamas įvairiais vardais. Du labiausiai žinomi yra „šėtonas“ ir „velnias“. Pirmasis, reiškia „kaltintojas“ ir yra minimas Šventajame Rašte 34 kartus — tas, kuris mus kaltina ir užgaulioja. Velnias yra minimas Naujajame Testamente 36 kartus ir paraidžiui, reiškia, „šmeižikas“.

Šėtonas taip pat yra žinomas, kaip „senovės žaltys“, „slibinas“ ir „piktasis“. Tai, kaip Jėzus Kristus Evangelijoje pagal Joną 8:42–47 aprašo šėtono darbą, iš tikrųjų, baugina.

Pirma, šėtonas pareiškia nuosavybės teisę į kiekvieną neišgelbėtą sielą.

Jono 8 skyriuje mūsų Viešpats kreipiasi į savo priešininkus, kaip į jų „tėvo“ — velnio vaikus (44 eil.). Velnias yra „šio pasaulio dievaitis“ (2 Korintiečiams 4:4), „šio pasaulio kunigaikštis“ (Jono 12:31), kuris valdo šį sugedusį pasaulį (1 Jono 5:19). Krikščionys gyvena pasaulyje, kuriame viešpatauja šėtonas. Mes esame priešo teritorijoje dislokuoti kareiviai, gyvenantys okupuotoje šalyje.

Antra, velnias apakina mūsų protą, kad nesuprastume tiesos.

Jis yra „melagis ir melo tėvas“ (Jono 8:44). Štai kodėl žmogus, neturintis Šventosios Dvasios, negali suprasti Dievo dalykų (1 Korintiečiams 2:14). Šėtonas nori pagrobti Dievo Žodžio sėklą iš širdžių tų, kuriems jos labiausiai reikia (žr. Mato 13:1–9).

Trečia, šėtonas meluoja apie Dievo Žodį.

Nuo Pradžios knygos 3 skyriaus iki šių laikų jis manipuliuoja Šventojo Rašto tiesa, kad mus suklaidintų. Jis, kuris gundydamas Jėzų Kristų citavo Bibliją (Mato 4:1–11), netinkamai naudos Dievo Žodį, kad apgautų ir mus. Ne viskas, kas mokoma kaip Dievo tiesa, yra Dievo tiesa. Mūsų priešas gali cituoti Bibliją geriau negu mes, bet visada siekdamas pasibaisėtinos baigties.

Ketvirta, velnias „nuo pat pradžios buvo galvažudys“ (Jono 8:44).

Šėtonas yra riaumojantis liūtas, tykojantis ką praryti (1 Petro 5:8). Tie, kas tarnauja jo tikslams, užsiima ir įsitraukia į fizines, emocines bei seksualines atakas vienas prieš kitą ir prieš mus visus. Jų viešpats nori visiško žmonijos ir ypatingai Dievo žmonių sunaikinimo.

Penkta, šėtonas valdo demonus.

Jie yra jo pakalikai ir kariai šiame prieš Dievą ir Jo vaikus vykstančiame kare.

Iš esmės, šėtonas priešinasi Dievui.

Jono 8 skyriuje jis paragino religinius vadovus siekti Jėzaus mirties. Vėliau, jis juos nukreipė, kad jie mūsų Viešpatį nukryžiuotų.

Šėtonas yra visais įmanomais būdais Dievo priešingybė:

• Mūsų Viešpats yra šviesa; šėtonas yra tamsa.
• Dievas yra šventas, ryjanti ugnis; velnias yra nuodėmingas, bjaurus ir visiškai sugedęs.
• Dievas yra Dvasia; šėtonas yra nedoras geidulingumas.
• Dievas jus myli; šėtonas jūsų nekenčia.
• Dievas atidavė už jus savo Sūnų; šėtonas atimtų jūsų sielą.
• Dievas yra jūsų Tėvas; velnias yra jūsų priešas.

Šėtonas yra realus, bet niekuomet nepamirškite: jis yra ir nugalėtas.