Kai žmonių padaugėjo žemėje ir jiems gimė dukterų,
Dievo sūnūs, matydami, kad žmonių dukterys gražios, ėmė jas sau į žmonas.
Tada Viešpats tarė: „Mano Dvasia nekovos su žmonėmis amžinai, nes jie tėra kūnas; jų dienos bus šimtas dvidešimt metų!“
Anomis dienomis žemėje buvo milžinų. Kai Dievo sūnūs vesdavo žmonių dukteris ir jos pagimdydavo jiems vaikų, jie būdavo galiūnai, senovėje garsūs vyrai.