Jono 1
1
Įžanga
1Pradžioje buvo Žodis.
Tas Žodis buvo pas Dievą,
ir Žodis buvo Dievas.
2Jis pradžioje buvo pas Dievą.
3Visa per jį atsirado,
ir be jo neatsirado nieko,
kas tik yra atsiradę.
4Jame buvo gyvybė,
ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.
5Šviesa spindi tamsoje,
ir tamsa jos neužgožė.
6Buvo Dievo siųstas žmogus,
vardu #Mt 3,1; Mk 1,4; Lk 3,1-2Jonas.
7Jis atėjo kaip liudytojas,
kad paliudytų šviesą
ir kad visi per jį įtikėtų.
8Jis pats nebuvo šviesa,
bet turėjo liudyti apie šviesą.
9Buvo tikroji šviesa,
kuri apšviečia kiekvieną žmogų,
ir ji atėjo į šį pasaulį.
10Jis buvo pasaulyje,
ir pasaulis per jį atsiradęs,
bet pasaulis jo nepažino.
11Pas savuosius atėjo,
o savieji jo nepriėmė.
12Visiems, kurie jį priėmė,
jis davė galią tapti Dievo vaikais –
tiems, kurie tiki jo vardą,
13kurie ne iš kraujo
ir ne iš kūno norų,
ir ne iš vyro norų,
bet iš Dievo užgimę.
14Tas Žodis tapo kūnu
ir gyveno tarp mūsų;
mes regėjome jo šlovę –
šlovę Tėvo viengimio Sūnaus,
pilno malonės ir tiesos.
15Jonas apie jį liudija ir šaukia:
„Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau;
tas, kuris paskui mane ateis,
pirmiau už mane yra buvęs,
nes jis už mane pirmesnis“.
16Tikrai iš jo pilnatvės
visi mes esame gavę
malonę po malonės.
17Kaip Įstatymas duotas per Mozę,
taip tiesa ir malonė
atėjo per Jėzų Kristų.
18Dievo niekas niekada nėra matęs,
tiktai viengimis Sūnus – Dievas,
Tėvo prieglobstyje esantis,
mums jį atskleidė.
Jono liudijimas
19Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ 20Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“ 21Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal #Mal 3,23Elijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ – „Tai gal tu #Įst 18,15.18pranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“ 22Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“ 23Jis tarė:
#
Iz 40,3
„Aš – tyruose šaukiančiojo balsas:
Taisykite Viešpačiui kelią! –
kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“.
24Atsiųstieji buvo iš fariziejų. 25Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“ 26Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate, 27kuris po manęs ateis#1,27 Kai kuriuose rankr. įterpiama: „kuris buvo pirmiau už mane“.; jam aš nevertas atrišti apavo dirželio“.
28Tai atsitiko Betanijoje, Užjordanėje, kur Jonas krikštijo.
Dievo Avinėlis
29Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! 30Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. 31Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu“. 32Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. 33Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia.’ 34Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.
Pirmieji mokiniai
35Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. 36Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ 37Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. 38O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia ‘Mokytojau’), kur gyveni?“ 39Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. 40Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. 41Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia „Kristų“). 42Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono#1,42 Mt 16,17 – Jonos. sūnus, o vadinsiesi Kefas#1,42 Plg. Mt 16,18.“, tai reiškia Petras [uola].
43Dar kitą dieną, išvykdamas į Galilėją, Jėzus sutiko Pilypą ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ 44Pilypas buvo kilęs iš Betsaidos, Andriejaus ir Petro gimtojo miesto. 45Pilypas susitiko Natanaelį#1,45 Kitas Baltramiejaus vardas. ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“. 46Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“ 47Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“. 48O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, aš mačiau tave po figmedžiu“. 49Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ 50Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“. 51Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir #Pr 28,12Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.
Okuqokiwe okwamanje:
Jono 1: LBD
Qhakambisa
Dlulisela
Kopisha
Ufuna ukuthi okuvelele kwakho kugcinwe kuwo wonke amadivayisi akho? Bhalisa noma ngena ngemvume
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
Jono 1
1
Įžanga
1Pradžioje buvo Žodis.
Tas Žodis buvo pas Dievą,
ir Žodis buvo Dievas.
2Jis pradžioje buvo pas Dievą.
3Visa per jį atsirado,
ir be jo neatsirado nieko,
kas tik yra atsiradę.
4Jame buvo gyvybė,
ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.
5Šviesa spindi tamsoje,
ir tamsa jos neužgožė.
6Buvo Dievo siųstas žmogus,
vardu #Mt 3,1; Mk 1,4; Lk 3,1-2Jonas.
7Jis atėjo kaip liudytojas,
kad paliudytų šviesą
ir kad visi per jį įtikėtų.
8Jis pats nebuvo šviesa,
bet turėjo liudyti apie šviesą.
9Buvo tikroji šviesa,
kuri apšviečia kiekvieną žmogų,
ir ji atėjo į šį pasaulį.
10Jis buvo pasaulyje,
ir pasaulis per jį atsiradęs,
bet pasaulis jo nepažino.
11Pas savuosius atėjo,
o savieji jo nepriėmė.
12Visiems, kurie jį priėmė,
jis davė galią tapti Dievo vaikais –
tiems, kurie tiki jo vardą,
13kurie ne iš kraujo
ir ne iš kūno norų,
ir ne iš vyro norų,
bet iš Dievo užgimę.
14Tas Žodis tapo kūnu
ir gyveno tarp mūsų;
mes regėjome jo šlovę –
šlovę Tėvo viengimio Sūnaus,
pilno malonės ir tiesos.
15Jonas apie jį liudija ir šaukia:
„Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau;
tas, kuris paskui mane ateis,
pirmiau už mane yra buvęs,
nes jis už mane pirmesnis“.
16Tikrai iš jo pilnatvės
visi mes esame gavę
malonę po malonės.
17Kaip Įstatymas duotas per Mozę,
taip tiesa ir malonė
atėjo per Jėzų Kristų.
18Dievo niekas niekada nėra matęs,
tiktai viengimis Sūnus – Dievas,
Tėvo prieglobstyje esantis,
mums jį atskleidė.
Jono liudijimas
19Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ 20Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“ 21Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal #Mal 3,23Elijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ – „Tai gal tu #Įst 18,15.18pranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“ 22Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“ 23Jis tarė:
#
Iz 40,3
„Aš – tyruose šaukiančiojo balsas:
Taisykite Viešpačiui kelią! –
kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“.
24Atsiųstieji buvo iš fariziejų. 25Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“ 26Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate, 27kuris po manęs ateis#1,27 Kai kuriuose rankr. įterpiama: „kuris buvo pirmiau už mane“.; jam aš nevertas atrišti apavo dirželio“.
28Tai atsitiko Betanijoje, Užjordanėje, kur Jonas krikštijo.
Dievo Avinėlis
29Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! 30Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. 31Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu“. 32Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. 33Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia.’ 34Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.
Pirmieji mokiniai
35Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. 36Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ 37Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. 38O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia ‘Mokytojau’), kur gyveni?“ 39Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. 40Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. 41Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia „Kristų“). 42Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono#1,42 Mt 16,17 – Jonos. sūnus, o vadinsiesi Kefas#1,42 Plg. Mt 16,18.“, tai reiškia Petras [uola].
43Dar kitą dieną, išvykdamas į Galilėją, Jėzus sutiko Pilypą ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ 44Pilypas buvo kilęs iš Betsaidos, Andriejaus ir Petro gimtojo miesto. 45Pilypas susitiko Natanaelį#1,45 Kitas Baltramiejaus vardas. ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“. 46Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“ 47Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“. 48O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, aš mačiau tave po figmedžiu“. 49Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ 50Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“. 51Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir #Pr 28,12Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.
Okuqokiwe okwamanje:
:
Qhakambisa
Dlulisela
Kopisha
Ufuna ukuthi okuvelele kwakho kugcinwe kuwo wonke amadivayisi akho? Bhalisa noma ngena ngemvume
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.