Biblija VaikamsPavyzdys

Kas mus sukūrė? Dievo žodis pasakoja, kaip atsirado žmonija. Labai seniai Dievas sukūrė pirmąjį žmogų ir pavadino jį Adomu. Dievas padarė Adomą iš žemės dulkių. Kai Dievas įkvėpė Adomui gyvybę, šis tapo gyvas. Jis gyveno nuostabiame sode, kurio pavadinimas Edenas.
‌
Prieš sukurdamas Adomą, Dievas sukūrė gražų pasaulį, pilną nuostabių dalykų. Žingsnis po žingsnio Dievas sukūrė kalnus ir lygumas, kvapnias gėles ir aukštus medžius, margaplunksnius paukščius ir dūzgiančias bites, didžiulius banginius ir slidžias sraiges. Iš tiesų Dievas sukūrė viską, kas yra, – viską.
‌
Pačioje pradžioje, prieš Dievui ką nors sukuriant, nebuvo nieko, išskyrus Dievą. Nebuvo žmonių, vietų ir daiktų. Nieko. Nebuvo šviesos ir tamsos. Nebuvo viršaus ir apačios. Nebuvo vakarykštės dienos ir rytojaus. Buvo tik Dievas, kuris neturi pradžios. Paskui Dievas ėmė veikti!
‌
Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.
‌
Žemė buvo padrika ir tuščia. Tamsa gaubė bedugnę. Tuomet Dievas tarė: „Tebūna šviesa.”
‌
Ir šviesa pasirodė. Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą naktimi. Buvo vakaras ir išaušo rytas, pirmoji diena.
‌
Antrąją dieną Dievas atskyrė vandenynų, jūrų ir ežerų vandenis po dangumi. Trečiąją dieną Dievas tarė: „Tepasirodo sausuma.” Taip ir įvyko.
‌
Dievas taip pat įsakė atsirasti žolei, gėlėms, krūmams ir medžiams. Ir jie atsirado. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, trečioji diena.
‌
Paskui Dievas sukūrė saulę, mėnulį ir tiek daug žvaigždžių, kad niekas negali jų suskaičiuoti. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, ketvirtoji diena.
‌
Atėjo eilė jūros gyvūnams, žuvims ir paukščiams. Penktąją Dieną Dievas sukūrė didžiulę kardžuvę ir mažytes sardines, ilgakojus stručius ir žavingus mažus kolibrius. Dievas sukūrė visų rūšių žuvis, knibždančias vandenyse, ir visų rūšių paukščius džiaugtis žeme, jūra ir dangumi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, penktoji diena.
‌
Paskui Dievas tarė: „Tepagimdo žemė gyvūnus...” Ir atsirado visų rūšių žvėrys, vabzdžiai ir ropliai. Žemę drebinantys drambliai ir nerangūs krokodilai. Besiraitantys kirminai ir šelmiški burundukai. Ištįsę žirafos ir murkiančios katytės. Tą dieną Dievas sukūrė visų rūšių gyvūnus. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, šeštoji diena.
‌
Dievas dar kai ką padarė šeštąją dieną – kai ką labai ypatinga. Viskas jau buvo paruošta žmogui. Buvo maisto laikuose ir gyvūnų, kurie jam tarnaus. Ir Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą. Tevaldo jis viską žemėje.” DIEVAS SUKŪRĖ ŽMOGŲ PAGAL SAVO PAVEIKSLĄ; PAGAL DIEVO PAVEIKSLĄ JIS SUKŪRĖ JĮ ...
‌
Dievas pasakė Adomui: „Nuo visų sodo medžių tau leista valgyti, bet nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti.”
‌
VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką.” Dievas atvedė visus paukščius ir laukinius gyvulius pas Adomą. Adomas davė visiems jiems vardus. Jis buvo labai protingas. Tačiau tarp visų paukščių ir gyvulių nebuvo Adomui tinkamo bendrininko.
‌
Dievas užmigdė žmogų giliu miegu ir, išėmęs vieną šonkaulį, padarė moterį iš Adomo šonkaulio. Dievo sukurta moteris buvo tinkama bendrininkė Adomui.
‌
Dievas viską sukūrė per šešias dienas. Jis palaimino septintąją dieną ir padarė ją poilsio diena. Edeno sode Adomas ir jo žmona Ieva buvo laimingi, klausydami Dievo. Dievas buvo jų VIEŠPATS, Aprūpintojas ir Bičiulis.
‌

Pabaiga