Biblija VaikamsPavyzdys

Moteris stovėjo ant triukšmingo kalno, jos liūdnos akys buvo prikaustytos prie siaubingo vaizdo. Jos Sūnus merdėjo. Motina Marija stovėjo šalia kryžiaus, prie kurio buvo prikaltas Jėzus.
‌
Kodėl taip atsitiko? Kodėl nuostabus Jėzaus gyvenimas baigėsi taip baisiai? Kai Dievas galėjo leisti savo Sūnui būti prikaltam prie kryžiaus ir numirti? Ar Jėzus suklydo ir laikė save tuo, kuo nebuvo? Ar Dievas pralaimėjo?
‌
Ne! Dievas nepralaimėjo. Jėzus tikrai nesuklydo. Jis žinojo, kad bus nedorėlių nužudytas. Kai Jis buvo kūdikis, senasis Simeonas pasakė Marijai, kad jai teks sielvartauti.
‌
Likus kelioms dienos iki Jėzaus nužudymo, viena moteris atėjusi kvepalais patepė Jo kojas. Mokiniai pasipiktino: „Ji švaisto pinigus.” Jėzus tarė: „Ji padarė gerą darbą mano laidotuvėms.” Kokie keisti žodžiai!
‌
Tuomet Judas, vienas iš dvylikos Jėzaus mokinių, sutarė išduoti Jėzų aukštiesiems kunigams už 30 sidabrinių.
‌
Žydų Velykų metu Jėzus paskutinį kartą vakarieniavo su savo mokiniais. Jis pasakė jiems nuostabių dalykų apie Dievą ir Jo pažadus mylintiems Jį. Paskui Dievas davė jiems pasidalinti duonos ir taurę, kad primintų Jėzaus kūną ir kraują, atiduotus nuodėmių atleidimui.
‌
Paskui Jėzus pasakė savo draugams, kad Jis bus išduotas, o jie pabėgs. „Aš nepabėgsiu,” – tvirtino Petras. Jėzus jam tarė: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi.”
‌
Tą naktį Jėzus nuėjo melstis į Getsemanės sodą. Mokiniai, buvę kartu, užmigo. Jėzus meldė: „Tėve, atimk šią taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!”
‌
Staiga sode pasirodė Judo vedamas būrys. Jėzus nesipriešino. Bet Petras nukirto ausį vienam žmogui. Jėzus palietė žmogaus ausį ir išgydė jį. Jėzus žinojo, kad Jo suėmimas buvo Dievo valia.
‌
Būrys nuvedė Jėzų į vyriausiojo kunigo namus. Žydų vyresnieji sakė, kad Jėzus turi mirti. Petras stovėjo netoliese su tarnais prie laužo ir viską matė. Tris kartus žmonės, žiūrėdami į Petrą, sakė: „Tu buvai su Jėzumi!” Tris kartus Petras išsigynė, kaip Jėzus ir buvo sakęs. Petras net keikėsi ir prisiekinėjo.
‌
Tuomet pragydo gaidys. Petrui tai buvo Dievo balsas. Prisiminęs Jėzaus žodžius, Petras karčiai pravirko.
‌
Ir Judas gailėjosi. Jis žinojo, kad Jėzus nekaltas. Judas grąžino 30 sidabrinių, bet kunigai jų neėmė.
‌
Judas numetė pinigus šventykloje, išėjo ir pasikorė.
‌
Kunigai nuvedė Jėzų pas Romos gubernatorių Pilotą. Šis tarė: „Aš neradau jokios jam primetamos kaltės.” Bet minia nesiliovė šaukusi: „Ant kryžiaus, ant kryžiaus jį!”
‌
Galų gale Pilotas nusileido ir nuteisė Jėzų mirčiai ant kryžiaus. Kareiviai mušė Jėzų, spjaudė Jam į veidą ir nuplakė Jį. Jie nupynė erškėčių vainiką su ilgais, aštriais spygliais ir uždėjo Jam ant galvos. Jie prikalė Jį prie medinio kryžiaus numirti.
‌
Jėzus žinojo, kad taip mirs. Jis žinojo, kad Jo mirtis, suteiks atleidimą tiems nusidėjėliams, kurie tikės į Jį. Du nusikaltėliai buvo nukryžiuoti šalia Jėzaus. Vienas tikėjo į Jėzų ir nuėjo į rojų, kitas ne.
‌
Po kelių valandų kančių Jėzus tarė: „Atlikta” ir numirė. Jo darbas buvo atliktas. Draugai palaidojo Jį privačiame kape.
‌
Romos kareiviai užantspaudavo ir saugojo kapą. Niekas negalėjo įeiti ar išeiti.
‌
Jeigu ši istorija taip baigtųsi, būtų labai liūdna. Bet Dievas padarė stebuklą. Jėzus prisikėlė iš mirties!
‌
Ankstų pirmos savaitės dienos rytą keli Jėzaus mokiniai rado akmenį nuristą nuo kapo. Pažiūrėję vidun, jie pamatė, kad Jėzaus ten nebėra.
‌
Viena moteris verkė prie kapo. Jėzus pasirodė jai! Ji džiūgaudama nubėgo pas kitus mokinius ir šaukė: „JĖZUS GYVAS! JĖZUS PRISIKĖLĖ IŠ NUMIRUSIŲ!”
‌
Netrukus Jėzus atėjo pas mokinius ir parodė savo vinių pervertas rankas. Tai buvo tiesa. JĖZUS VĖL BUVO GYVAS!
‌

Pabaiga