Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbaisPavyzdys

Šventyklos vadovai negali įvykdyti mirties bausmės Jėzui be Romos valdytojo Poncijaus Piloto leidimo, tad sukurpia kaltinimą, kad Jėzus yra sukilėlių karalius, kurstantis revoliuciją prieš Romos imperatorių. Pilotas klausia Jėzaus: „Ar tu esi žydų karalius?” Jėzus atsako: „Tu taip sakai“. Pilotas mato, kad Jėzus yra nekaltas ir nenusipelno mirties, tačiau religiniai vadovai nepaliauja tvirtinę, kad jis pavojingas. Tad po to, kai Jėzus pasiunčiamas pas Erodą ir grąžinamas Pilotui sumuštas bei kruvinas, jie susidera dėl neįtikėtino plano. Pilotas vietoj Jėzaus išlaisvins tikrą sukilėlį prieš Romą – vyrą, vardu Barabas. Nekaltasis perduodamas vietoj kaltojo.

Jėzus su dviem kitais apkaltintais nusikaltėliais išvedamas ir prikalamas prie romėniško egzekucijos įtaiso. Jis paverčiamas reginiu. Žmonės išparduoda jo drabužius ir tyčiojasi iš sakydami: „Jei tu esi mesijinis karalius, išgelbėk save!“ Bet Jėzus rodo meilę savo priešams iki pat pabaigos. Jis prašo, kad budeliams būtų atleista, ir suteikia vilties vienam iš šalia jo mirštančių nusikaltėlių sakydamas: „Šiandien kartu su manimi būsi rojuje“.

Dangus staiga sutemsta, šventyklos uždanga perplyšta į dvi dalis, o Jėzus paskutiniu atodūsiu sušunka Dievui: „Į Tavo rankas pavedu savo dvasią“. Romėnų šimtininkas stebi visus tuos įvykius ir sako: „Iš tiesų šitas žmogus buvo nekaltas“.