Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbaisPavyzdys

Lukas pasakoja, kaip Paulius buvo nuolat mušamas, kalinamas ir net ištempiamas iš miestų už skelbimą, kad Jėzus yra mesijinis žydų bei viso pasaulio Karalius. Atvykęs į Korintą Paulius nutuokia, kad ir vėl bus persekiojamas. Bet Jėzus paguodžia Paulių ir vieną naktį regėjime jam sako: „Nebijok, kalbėk ir netylėk. Aš su tavimi. Niekas tavęs neužpuls ir nepakenks, nes šiame mieste daug žmonių – manieji“. Ir tikrai, Paulius galėjo pasilikti šiame mieste ištisus pusantrų metų, mokydamas Raštų ir skelbdamas Jėzų. Nors žmonės bandė Paulių pulti, kaip Jėzus ir sakė, jiems nepavyko. Vienas vyresnysis, siekęs pakenkti Pauliui, net pats buvo sumuštas. Pauliaus niekas iš Korinto neišvarė, bet atėjus laikui jis išvyko iš miesto su naujais draugais, kad sustiprintų mokinius, gyvenančius Cezarėjoje, Antiochijoje, Galatijoje, Frygijoje ir Efeze.

Efeze Paulius papasakoja naujiems Jėzaus sekėjams apie Šventosios Dvasios dovaną. Ten jis moko dvejus metus, paskleisdamas gerąją naujieną apie Jėzų visiems gyvenantiems Azijoje. Tarnystė klesti, daug žmonių stebuklingai išgyja ir patiria išlaisvinimą. Tiek daug, kad ima keistis miesto ekonomika, mat žmonės atsisako okultizmo ir savo stabų, kad sektų Jėzumi. Vietos prekybininkai, besipelnantys iš stabmeldystės, susierzina ir ima kurstyti minią ginti savo deivę bei kovoti su Pauliaus bendrakeleiviais. Mieste kyla sąmyšis, o riaušės tęsiasi, kol prabyla vienas miesto valdininkas.