Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbaisPavyzdys

Paulius stoja prieš teismo tarybą ir religinius vadovus, kad pasakytų savo apsigynimo kalbą. Grubiai nutrauktas ir supainiojęs vyriausiąjį kunigą su kažkuo kitu, Paulius mato, kad padėtis prasta ir bando rasti išeitį. Jis mato, kad taryba pasidalijusi į dvi religines atskalas: sadukiejus ir fariziejus. Sadukiejai netiki dvasiniu pasauliu, pvz.: prisikėlimu ir angelais, tuo tarpu fariziejai griežčiau vertina įstatymą ir aistringai tiki dvasine tikrove, kurią sadukiejai neigia. Paulius įžvelgia tarybos skilime galimybę nukreipti dėmesį nuo savęs, ir pradeda šaukti, kad jis yra fariziejus ir teisiamas už prisikėlimo iš numirusių viltį.

Įsiplieskia senas ginčas. Iš pradžių tai pasiteisina, o fariziejai net ima Paulių ginti. Bet netrukus ginčas taip įkaista, kad Pauliaus gyvybė vėl atsiduria pavojuje. Romos karininkas išplėšia jį iš minios ir neteisėtai įkalina. Kitą naktį prisikėlęs Jėzus pasirodo Pauliui ir padrąsina jį, sakydamas, kad Paulius turės liudyti Jėzų ir Romoje. Todėl rytą, kai Pauliaus sesuo praneša, kad virš 40 žydų susimokė paspęsti pasalą ir nužudyti jį, Paulius jau buvo sulaukęs stipresnių paguodos žodžių, tapusių jam tvirtu pagrindu. Pasala nenutrauks Pauliaus misijos. Jis gyvas nuvyks į Romą, kaip Jėzus jam ir sakė. Ir iš tiesų, karininkas viską laiku sužino ir nutraukia sąmokslą. Paulius išsiunčiamas į Cezarėją, lydimas daugiau nei 400 pratybose užgrūdintų vyrų, turinčių užtikrinti saugų jo atvykimą.