Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbaisPavyzdys

Pereidami prie kitų Evangelijos pagal Luką skyrių, nepamirškime Jėzaus žodžių, kuriuos jis ištarė paskaitęs iš Izaijo ritinio. Jėzus yra tas, apie kurį Izaijas ir kalbėjo. Jis yra pateptasis, kuris skleis vargšams gerąją naujieną, gydys tuos, kurių širdys sudužusios, ir išvaduos belaisvius.

„Šiandien išsipildė šie Rašto žodžiai“, – tarė Jėzus. Po šio pareiškimo vykstančios istorijos parodo, kokia yra Jėzaus geroji naujiena. Šiame Evangelijos pagal Luką skyriuje geroji naujiena reiškiasi taip: Jėzus stebuklingai aprūpina pavargusius žvejus, išgydo raupsuotąjį, atleidžia paralyžiuotajam ir į savo misiją įtraukia visuomenės niekinamą mokesčių rinkėją. Visa tai sukelia nemenką sujudimą religinėse grupėse ir, lyg to būtų negana, per šabą, poilsio dieną, Jėzus išgydo žmogų padžiūvusia ranka. To religiniams vadovams jau buvo per daug. Jie tiesiog negali suprasti, kodėl Jėzus pažeidžia žydiškus šabo įstatymus ir nevaržomai leidžia laiką su žmonėmis, pridariusių tokių prastų pasirinkimų.

Bet Jėzus užstoja kenčiančius ir religiniams vadovams paaiškina žydų įstatymo esmę bei Karalystės aukštyn kojom prigimtį. Jis jiems pasako, kad jis yra kaip gydytojas, kuris rūpinasi ligoniais, o ne sveikaisiais. Jis paaiškina, kad poilsio dienos prasmė yra kenčiančiųjų atstatymas. Jėzus yra atstatytojas. Jis neverbuoja visuomenės elito, bet atstato sužeistuosius. O kai sužeistieji seka paskui jį, jie yra atstatomi ir prisijungia prie jo misijos.