Lukas 12
12
Ceevfaj Cov Neeg Ntsejmuag Ncaj Siabnkhaus
(Mathais 10:26-27)
1Thaum muaj neeg ntau txhiab leej tuaj sibsau uake, ua rau ib leeg tsuj ib leeg kotaw, ces Yexus thiaj xub hais rau Nws cov thwjtim tias, “Nej yuavtsum ceevfaj cov Falixais cov keeb, uas yog lawv txoj kev ua ntsejmuag ncaj siabnkhaus. #Math 16:6; Malak 8:15 2Tej uas muab npog cia lawm yeej yuav raug muab qhib kom sawvdaws paub, thiab txhua yam uas muab zais cia lawm yeej yuav raug muab nthuav tawm xwb. #Malak 4:22; Lukas 8:17 3Yogli ntawd, txhua yam uas nej tau hais thaum tsausntuj, ces thaum kajntug xwb sawvdaws yuav hnov tas huv tibsi, thiab tej uas nej sibntxhi hauv tsev es muab qhovrooj kaw rau, yuav hnov ncha ntws saum rutsev tuaj.
Yuav Ntshai Leejtwg
(Mathais 10:28-31)
4“Kuv cov phoojywg 'e, Kuv qhia rau nej hais tias, nej tsis txhob ntshai cov uas tua tau nej lub cev tiamsis dhau ntawd ces twb ua tsis tau dabtsi li lawm. 5Kuv yuav qhia hais tias tsimnyog nej yuavtsum ntshai leejtwg. Nej yuavtsum ntshai tus Vajtswv uas tua tau nej lub cev thiab muaj hwjchim muab nej pov tau rau hauv ntujtawg. Yog lau, Kuv qhia rau nej hais tias, tus no yog tus uas tsimnyog nej ntshai!
6“Tsib tug noog tsev, luag tsuas muag ob npib xwb puas yog? Txawm yog ib tug noog tsev xwb los Vajtswv yeej tsis hnovqab kiag li. 7Txawm yog nej tej plaubhau los Vajtswv twb suav txhua txoj huv tibsi cia lawm. Yogli ntawd, nej tsis txhob ntshai; nej tseem muajnqis tshaj li ntau tus noog tsev!
Lees Thiab Tsis Lees Yuav Khetos
(Mathais 10:32-33; 12:32; 10:19-20)
8“Kuv qhia tseeb rau nej hais tias, yog leejtwg lees paub Kuv tabmeeg sawvdaws, Neeg Leejtub yuav lees paub tus ntawd tabmeeg Vajtswv cov timtswv ceebtsheej ib yam nkaus. 9Tiamsis yog leejtwg tsis lees paub Kuv tabmeeg sawvdaws, Neeg Leejtub yuav tsis lees paub tus ntawd tabmeeg Vajtswv cov timtswv thiab.
10“Yog leejtwg thuam Neeg Leejtub, Vajtswv yeej zamtxim tau, tiamsis yog leejtwg thuam Vaj Ntsujplig tus Dawbhuv, Vajtswv yuav tsis zamtxim rau tus ntawd. #Math 12:32; Malak 3:29
11“Thaum lawv kom nej rau hauv tej tsev sablaj lossis coj nej mus cuag tej tswvxeev thiab tej nomtswv, nej tsis txhob txhawj tias nej yuav hais daws nej zaj licas lossis nej yuav hais licas. #Math 10:19-20; Malak 13:11; Lukas 21:14-15 12Rauqhov thaum ntawd Vaj Ntsujplig tus Dawbhuv yuav qhia rau nej hais tias nej yuav hais licas thiaj zoo.”
Zaj Lus Pivtxwv Hais Txog Tus Npluanuj Ruam
13Muaj ib tug txivneej nyob hauv pab neeg coob-coob ntawd hais rau Yexus tias, “Xibhwb, thov Koj hais kom kuv tus tijlaug faib kuv niam kuv txiv tej teejtug rau kuv thiab.”
14Yexus teb tias, “Phoojywg, leejtwg tsa Kuv ua tus txiavtxim thiab faib teejtug rau neb?” 15Ces Yexus txawm hais rau sawvdaws tias, “Nej txhua tus yuavtsum ceevfaj tsis txhob ua tus neeg uas ntshaw txhua yam, rauqhov neeg txojsia tsis yog nyob rau ntawm txhua yam txhua tsav uas nws muaj.”
16Yexus hais ib zaj lus pivtxwv rau lawv hais tias, “Muaj ib tug txivneej npluanuj, nws muaj liaj muaj teb uas cog tau qoobloo zoo heev. 17Nws xav tias, ‘Kuv twb tsis muaj chaw txaus ntim kuv tej qoobloo no li lawm, es kuv yuav ua licas?’ 18Nws txawm xav tias, ‘Kuv yuav ua li no. Kuv yuav muab kuv cov txhab rhuav povtseg thiab ua dua ib cov txhab uas loj dua qub, kuv mam muab kuv tej qoobloo thiab qhov txhia chaw mus tso rau hauv. 19Ces kuv yuav hais rau kuv lub siab hais tias, Koj muaj hmoo kawg! Koj muaj ibpuas tsavyam zoo txhijzog uas yuav kav koj ntau xyoo lawm. Ciali so, nyob noj nyob haus, thiab xyivfab hlo!’ 20Tiamsis Vajtswv hais rau tus npluanuj ntawd tias, ‘Tus niag neeg ruam, hmo no lau koj txojsia twb yuav raug rho tawm ntawm koj mus; yogli ntawd, txhua yam uas koj npaj tseg rau koj tuskheej no yuav yog leejtwg tug?’ ”
21Yexus xaus lus hais tias, “Tej neeg uas sau txhua yam los rau nws tuskheej, tiamsis tsis npluanuj rau ntawm Vajtswv sab ces yeej yuav zooli ntawd.”
Tsosiab Rau Vajtswv
(Mathais 6:25-34)
22Ces Yexus txawm hais rau Nws cov thwjtim hais tias, “Vimli no, Kuv thiaj qhia rau nej kom nej tsis txhob txhawj txog nej txojsia hais tias nej yuav noj dabtsi lossis txhawj txog nej lub cev hais tias nej yuav hnav dabtsi. 23Txojsia tseemceeb dua tej zaub-mov, thiab lub cev tseemceeb dua tej ristsho. 24Nej saib tej uab-lag seb: lawv yeej tsis cog qoobloo thiab tsis hlais tsis sau; lawv yeej tsis muaj txhab tsis muaj phawv ntim qoobloo cia; los Vajtswv tseem yug lawv! Nej tseem muajnqis heev dua tej noog ntawd! 25Nej tej kev txhawj puas yuav ua rau nej muaj sia nyob ntev zog ntxiv?#12:25: nyob ntev zog ntxiv; lossis siab zog tuaj.
26“Yog tej yam nyuag me-me no nej twb ua tsis tau, es nej tseem yuav mus txhawj lwmyam ua dabtsi? 27Nej saib tej pajntoos tom tiajnrag tawg licas: lawv twb tsis ua haujlwm lossis twb tsis ntos ntaub ntos xov. Tiamsis Kuv qhia rau nej hais tias, txawm yog vajntxwv Xalumoos npluanuj npaum ntawd los nws twb tsis tau hnav ib cev ristsho zoo npaum li tej pajntoos ntawd ib lub li. #1Vaj 10:4-7; 2Xwm 9:3-6 28Tej nyuag nrojtsuag uas muaj nyob hnubno tiamsis tagkis xwb luag twb yuav muab pov hlawv rau hauv qhovcub, los Vajtswv tseem pub rau nws tawgpaj zoonkauj kawg li. Nej xav tias Vajtswv yuav tsis pub rau nej muaj hnav zoo dua tej nrojtsuag ntawd no lov? Uacas nej kev ntseeg yuav me ualuaj li!
29“Yogli ntawd, nej tsis txhob txhawj tias nej yuav noj thiab yuav haus dabtsi. 30(Cov neeg hauv ntiajteb no uas tsis paub Vajtswv niajhnub txhawj txog tej no.) Nej Leejtxiv yeej paub tias nej cheemtsum muaj tej no. 31Tiamsis nej yuavtsum xub nrhiav Vajtswv lub Tebchaws tso, Nws mamli muab tej no rau nej.
Nyiajtxiag Saum Ntuj Ceebtsheej
(Mathais 6:19-21)
32“Cov menyuam yaj 'e, nej tsis txhob ntshai, rauqhov nej Leejtxiv twb txaussiab muab Nws lub tebchaws rau nej lawm. 33Ciali muab nej tej qhov txhia chaw muag thiab muab tej nyiajtxiag ntawd faib rau cov neeg pluag. Ciali xaws cov hnab ntim nyiaj uas tsis txawj ntuag rau nej, thiab ntim nej tej nyiaj rau saum ntuj ceebtsheej uas yuav tsis txawj ploj, qhov ntawd tubsab yuav mus nyiag tsis tau, thiab ntsaum kabrwg yuav tsis noj. 34Rauqhov nej tej nyiajtxiag nyob qhovtwg, nej lub siab yeej yuav nyob qhov ntawd.
Cov Tubqhe Uas Zov Tos
35“Nej ciali sia siv khovkho npaj ua haujlwm thiab taws nej cov teeb cia, #Math 25:1-13 36ib yam li cov tubqhe uas npaj tos lawv tus tswv uas mus noj tshoob yuav rov los. Thaum nws los txog thiab khob, cov tubqhe yuav qhib kiag qhovrooj rau nws tamsim ntawd. #Malak 13:34-36 37Thaum tus tswv rov los thiab pom cov tubqhe tseem zov tos, mas cov tubqhe ntawd yuav muaj kev kajsiab heev! Kuv qhia rau nej hais tias, tus tswv yuav sia siv khovkho, yuav hais kom cov tubqhe mus zaum ntawm rooj, thiab nws yuav ua tus daus zaub daus mov rau lawv noj. 38Txawm yog nws yuav los thaum ib taghmo lossis thaum yuav kajntug los xij, yog nws pom cov tubqhe tseem zov tos, mas cov tubqhe ntawd yeej yuav muaj kev kajsiab xwb!
39“Nej ncontsoov tias yog tus tswvtsev paub tias thaum twg tubsab yuav tuaj, nws yeej yuav zov tos, tsis pub kom tubsab tsoo thiab nkag tau los rau hauv nws tsev. #Math 24:43-44 40Yogli ntawd, nej los yuavtsum npaj kom txhij, rauqhov Neeg Leejtub yuav los lub sijhawm uas nej tsis ceevfaj txog Nws.”
Tus Tubqhe Uas Ncajncees Lossis Tus Uas Tsis Ncajncees
(Mathais 24:45-51)
41Petus nug Yexus hais tias, “Tus Tswv, zaj lus pivtxwv uas Koj hais no, yog Koj hais rau peb los yog hais rau txhua tus?”
42Tus Tswv teb tias, “Yogli ntawd, leejtwg thiaj yog tus tubqhe uas ncajncees thiab ntse? Nws yog tus uas nws tus tswv muab tsa ua tus loj saib tus tswv cov tubqhe, thiab ua tus faib zaub faib mov rau lawv noj rawsli lub sijhawm. 43Thaum tus tswv rov los tsev thiab pom tus tubqhe ntawd tabtom ua tej haujlwm no, ces tus tubqhe ntawd yuav tau txais txoj kev kajsiab! 44Kuv qhia tseeb rau nej hais tias, tus tswv yuav tsa tus tubqhe ntawd ua tus saib txhua yam uas yog tus tswv li. 45Tiamsis yog tus tubqhe ntawd xav tias tseem tshuav ntev nws tus tswv mam rov los, ces nws txawm pib muab cov tubqhe ntaus, lojxov pojniam txivneej huv tibsi, thiab nws noj tsau haus qaug. 46Muaj ib hnub, thaum tus tubqhe ntawd tsis ceevfaj thiab tsis paub txog, ces tus tswv yuav rov los lub sijhawm ntawd ntag. Tus tswv yuav muab nws hlais ua tej dwb daim,#12:46: muab nws hlais ua tej dwb daim; lossis muab pov rau sabnraud. thiab muab nws mus nrog cov neeg uas tsis mlooglus nyob.
47“Tus tubqhe uas paub nws tus tswv lub siab lawm, tiamsis nws yeej tsis npaj kom txhij thiab tsis ua rawsli tus tswv lub siab nyiam, yuav mag nplawm ntau nplawm. 48Tiamsis tus tubqhe uas yeej tsis paub nws tus tswv lub siab, txawm yog nws ua txhaum txaus nplawm los nws yuav tsis mag ntau nplawm. Tus uas tau txais ntau, tus ntawd yuavtsum tau ua ntau. Tus uas tau txais ntau dua ntawd, tus ntawd hajyam yuavtsum tau ua ntau dua ntawd thiab.
Yexus Yog Qhov Uas Ua Rau Muaj Kev Sibfaib
(Mathais 10:34-36)
49“Qhov uas Kuv los yog Kuv coj hluavtaws los hlawv lub ntiajteb, thiab Kuv xav tias kheevlam hluavtaws twb cig lawm! 50Tiamsis Kuv yuavtsum tau ua ib qho kevcai rausdej tso, xyov Kuv tseem yuav nyuajsiab npaumtwg mus txog thaum uas qhov ntawd dhau lawm! #Malak 10:38 51Nej xav tias Kuv coj kev nyabxeeb los rau hauv lub ntiajteb no lov? Kuv qhia rau nej hais tias tsis yog kev nyabxeeb tiamsis yog Kuv coj kev sibfaib los. 52Txij no mus tsev neeg uas muaj tsib leeg yuav sibtawg, peb leeg yuav tawmtsam ob leeg thiab ob leeg yuav tawmtsam peb leeg. 53Txiv yuav tawmtsam tub thiab tub yuav tawmtsam txiv, niam yuav tawmtsam ntxhais thiab ntxhais yuav tawmtsam niam, niampog yuav tawmtsam nyab thiab nyab yuav tawmtsam niampog.” #Mikha 7:6
Totaub Raws Sijhawm
(Mathais 16:2-3)
54Yexus hais rau sawvdaws tias, “Thaum nej pom ib tauv huab sawv tsaus nti tim sab hnubpoob, tamsim ntawd nej hais tias, ‘Yuav los nag lau,’ ces nag txawm los tiag. 55Thiab thaum nej hnov cua ntsawj sab qabteb tuaj, nej hais tias, ‘Yuav kub heev lau,’ ces txawm kub tiag-tiag li. 56Cov niag neeg ntsejmuag ncaj siabnkhaus! Nej txawj saib huab saib cua thiab txawj txhais hais tias yuav tshavntuj lossis yuav los nag, ua licas nej ho tsis txawj txhais tej uas tshwmsim nyob rau niajhnub no?”
Hais Kom Rov Sibhaum
(Mathais 5:25-26)
57“Vim licas nej tsis ua tibzoo saib seb yuav ua yam twg thiaj yog? 58Yog leejtwg xyuamphaj kom koj thiab coj koj mus rau hauv lub tsev tu plaub, uantej uas tsis tau mus hais plaub, koj ciali thov nws kom neb rov sibhaum. Yog koj tsis ua li ntawd, nws yuav muab koj cab mus rau tus txiavtxim, ces tus txiavtxim yuav muab koj cob rau tub ceevxwm, thiab tub ceevxwm yuav coj koj mus kaw rau hauv tsev lojcuj. 59Kuv qhia tseeb rau koj hais tias, koj yuav tawm tsis tau mus txog thaum uas koj them nqi tas tso.”
Selectat acum:
Lukas 12: MWW2022
Evidențiere
Împărtășește
Copiază

Dorești să ai evidențierile salvate pe toate dispozitivele? Înscrie-te sau conectează-te
© 2022 United Bible Societies. All rights reserved.