Mufananidzo weYouVersion
Mucherechedzo Wekutsvaka

Lukas 22

22
Cov Thawjcoj Nrhiav Kev Ntes Yexus
(Mathais 26:1-5; Malakaus 14:1-2; Yauhas 11:45-53)
1Thaum lub sijhawm ua kevcai Noj Ncuav Tsis Xyaw Keeb, uas hu ua kevcai Hla Dhau, los yuav txog. #Khiav 12:1-27 2Cov thawj povthawj hlob thiab cov xibhwb uas qhia Kevcai ntshai cov pejxeem, yogli ntawd, lawv txawm nrhiav kev twjywm yuav ntes Yexus coj mus tua.
Yudas Pomzoo Ntxeevsiab Rau Yexus
(Mathais 26:14-16; Malakaus 14:10-11)
3Thaum ntawd Xatas txawm nkag rau hauv Yudas Ixakali-aus, uas yog ib tug ntawm kaum-ob tug thwjtim. 4Yogli ntawd, Yudas thiaj tawm mus sablaj rau cov thawj povthawj hlob thiab cov thawj tubrog uas zov lub Tuamtsev hais tias nws muaj peevxwm uas yuav muab tau Yexus mus cob rau lawv. 5Lawv zoosiab heev thiab coglus yuav them nyiaj rau nws. 6Yudas txawm pomzoo li lawv hais, ces nws txawm pib nrhiav kev muab kom tau Yexus mus cob rau lawv, uas tsis pub kom tej neeg paub hlo li.
Yexus Npaj Noj Pluas Mov Ua Kevcai Hla Dhau
(Mathais 26:17-25; Malakaus 14:12-21; Yauhas 13:21-30)
7Thaum txog hnub ua kevcai Noj Ncuav Tsis Xyaw Keeb uas yog hnub sawvdaws tua menyuam yaj noj ua kevcai Hla Dhau. 8Yexus txawm txib Petus thiab Yauhas nkawd hais tias, “Neb mus npaj pluas mov ua kevcai Hla Dhau rau peb noj.”
9Nkawd nug Yexus hais tias, “Koj xav kom wb mus npaj rau qhovtwg?”
10Yexus teb tias, “Thaum neb mus rau hauv nroog, yuav muaj ib tug txivneej kwv ib hub dej los ntsib neb. Neb ciali raws nws qab mus hauv tsev 11thiab hais rau tus tswvtsev tias, ‘Xibhwb hais tias, Chav uas koj muab rau Kuv thiab Kuv cov thwjtim noj pluas mov ua kevcai Hla Dhau nyob qhovtwg?’ 12Nws yuav coj neb mus qhia ib chav dav-dav nyob txheej saud uas twb muaj rooj muaj tog txhijzog lawm rau neb. Neb ciali npaj txhua yam rau qhov chaw ntawd.”
13Nkawd txawm mus thiab pom txhua yam rawsli Yexus qhia rau nkawd, ces nkawd thiaj npaj pluas mov ua kevcai Hla Dhau rau ntawd.
Tus Tswv Rooj Mov
(Mathais 26:26-30; Malakaus 14:22-26; 1 Kauleethaus 11:23-25)
14Thaum txog sijhawm lawm, Yexus thiab Nws cov timthawj txawm los zaum ntawm rooj mov. 15Nws hais rau lawv tias, “Uantej uas Kuv yuav raug kev tsimtxom, Kuv xav nrog nej noj pluas mov ua kevcai Hla Dhau no kawg li! 16Kuv qhia rau nej hais tias, Kuv yuav tsis noj li no ntxiv mus txog hnub uas lub ntsiab ntawm pluas mov no tiav nyob rau hauv Vajtswv lub Tebchaws.”
17Thaum ntawd, Yexus txawm muab khob cawv txivhmab los ua Vajtswv tsaug thiab hais tias, “Txais lub khob no mus thiab muab faib rau nej sawvdaws haus. 18Kuv qhia rau nej hais tias, Kuv yuav tsis haus cov cawv txivhmab no ntxiv mus txog hnub uas Vajtswv lub Tebchaws los txog.”
19Yexus muab ib lub ncuav los ua Vajtswv tsaug, Nws muab ntais faib rau lawv thiab hais tias, “No yog Kuv lub cev, uas yog muab rau nej. Nej ua li no, ua lub chaw nco txog Kuv.” 20Thaum lawv noj mov tag, Yexus muab ib khob cawv txivhmab los ua ib yam nkaus li ntawd, Nws hais tias, “Lub khob no yog Vajtswv lolus cogtseg tshiab hauv Kuv cov ntshav, uas tau ntws los rau nej.#22:20: Tej phau ntawv qub uas xuas tes sau, tsis muaj cov lus tomqab ntawm Yexus cov lus uas Nws hais tias No yog Kuv lub cev hauv nqe 19 thiab tagnrho nqe 20 huv tibsi. #Yelemi 31:31-34
21“Tiamsis nej saib nawb, tus uas ntxeevsiab rau Kuv, nws tabtom nrog Kuv nyob uake ntawm lub rooj no! #Nnkauj 41:9 22Neeg Leejtub yeej yuav tuag rawsli Vajtswv npaj tseg lawm, tiamsis kev puastsuaj yuav raug rau tus uas ntxeevsiab rau Neeg Leejtub!”
23Ces lawv txawm sibnug zomzaws hais tias nyob hauv lawv cov ntawd, leejtwg yog tus uas yuav ua li ntawd?
Kev Sibcav Hais Tias Leejtwg Yog Tus Loj Dua Ntais
24Tau muaj kev sibcav nyob rau hauv cov thwjtim hais tias seb lawv leejtwg yog tus loj dua ntais. #Math 18:1; Malak 9:34; Lukas 9:46 25Yexus hais rau lawv tias, “Tej vajntxwv hauv ntiajteb no yeej muaj hwjchim kav lawv tej pejxeem, thiab tej nomtswv uas muaj hwjchim khav hais tias lawv yog ‘Phoojywg rau tej pejxeem.’ #Math 20:25-27; Malak 10:42-44 26Tiamsis nej tsis zooli ntawd; tus uas loj kawg nkaus hauv nej, nws yuavtsum ua tus uas yau kawg nkaus, thiab tus uas yog thawjcoj, nws yuavtsum ua li yog tus tubqhe. #Math 23:11; Malak 9:35 27Tus twg yog tus loj dua? Tus uas zaum noj mov lossis tus uas nqa zaub nqa mov? Twb yog tus uas zaum noj mov ntag. Tiamsis Kuv nrog nej nyob zoo ib yam li ib tug tubqhe. #Yauh 13:12-15
28“Thaum Kuv raug kev txomnyem, nej sawv nresnroos nrog Kuv; 29Kuv Txiv tsa Kuv ua tus muaj hwjchim kav ib lub tebchaws licas, Kuv yuav tsa nej kom muaj hwjchim ib yam li ntawd. 30Nej yuav tau nrog Kuv noj thiab haus nyob ntawm Kuv lub rooj hauv Kuv lub Tebchaws, thiab nej yuav tau zaum saum lub zwmtxwv, txiavtxim rau kaum-ob xeem neeg Yixalayees. #Math 19:28
Yexus Qhia Uantej Txog Qhov Uas Petus Yuav Tsis Lees Paub Nws
(Mathais 26:31-35; Malakaus 14:27-31; Yauhas 13:36-38)
31“Ximoos, Ximoos 'e, ua tibzoo mloog nawb! Xatas tau thov sim nej txhua tus, yuav muab tus zoo cais tawm ntawm tus phem, ib yam li tus yaj nplej muab vab ntxuaj cov npluag tawm ntawm cov nplej. 32Tiamsis Ximoos, Kuv twb thov Vajtswv pab koj lawm, kom koj txoj kev ntseeg tsis txhob tu. Thiab thaum koj tig rov los cuag Kuv, koj yuavtsum txhawb koj cov kwvtij lub zog.”
33Petus teb tias, “Tus Tswv, kuv yeej txaussiab nrog Koj mus, txawm yuav raug kaw thiab raug tuag los xij!”
34Yexus hais tias, “Petus, Kuv qhia rau koj hais tias, hmo no uantej qaib qua, koj yuav tsis lees paub Kuv txog peb zaug.”
Hnab Rau Nyiaj, Hnab Thoobpuab, Thiab Rab Ntaj
35Ces Yexus nug lawv hais tias, “Zaum dhau los uas Kuv txib nej mus, nej tsis nqa hnab rau nyiaj, hnab thoobpuab thiab khau, es nej puas tuncua dabtsi thiab?” #Math 10:9-10; Malak 6:8-9; Lukas 9:3; 10:4
Lawv teb tias, “Peb tsis tuncua dabtsi li.”
36Yexus hais tias, “Tiamsis nimno, tus uas muaj hnab rau nyiaj lossis hnab thoobpuab, ciali nqa nrog nws mus; tus uas tsis muaj ntaj, ciali muab nws lub tsho loj muag thiab mus yuav ib rab ntaj. 37Kuv qhia rau nej hais tias, Vajtswv Txojlus uas hais tias, ‘Nws raug suav nrog rau cov neeg muaj txim’ yuav tiav nyob rau ntawm Kuv. Rauqhov tej uas sau hais txog Kuv ntawd tabtom yuav tiav.” #Yaxaya 53:12
38Cov thwjtim hais tias, “Tus Tswv, Koj saib maj, peb muaj ob rab ntaj nyob ntawm no!”
Yexus teb tias, “Txaus lawm!”#22:38: Txaus lawm; lossis Li no xwb tau lawm.
Yexus Thov Vajtswv Saum Roob Txiv Ntoo-Roj
(Mathais 26:36-46; Malakaus 14:32-42)
39Yexus tawm hauv lub nroog mus rau pem Roob Txiv Ntoo-Roj rawsli Nws ibtxwm mus; thiab Nws cov thwjtim nrog Nws mus. 40Thaum lawv mus txog ped, Yexus hais rau lawv tias, “Nej yuavtsum thov Vajtswv pab, nej thiaj tsis poob rau txoj kev simsiab.”
41Yexus txawm ncaim lawv mus nrug deb kwvlam li txawb ib ncuas pobzeb, thiab Nws txhoscaug thov Vajtswv hais tias, 42“Txiv, yog Koj pomzoo, thov Koj muab lub khob iab khob daw no tshem ntawm Kuv mus. Txawm licas los thov tsis txhob ua rawsli Kuv lub siab nyiam, tiamsis cia ua rawsli Koj lub siab nyiam xwb.” 43Muaj ib tug timtswv ceebtsheej los tshwm rau Yexus pom thiab txhawb Nws lub zog. 44Yexus nyuajsiab kawg nkaus, Nws yimhuab siv zog thov Vajtswv; Nws cov hws zooli tej teev ntshav nrog rau hauv av.#22:44: Tej phau ntawv qub uas xuas tes sau, tsis muaj nqe 43-44.
45Thaum Yexus thov Vajtswv tag, Nws txawm sawv rov mus rau tom cov thwjtim thiab pom lawv tsaugzog tag lawm, lawv sab kawg vim kev nyuajsiab. 46Yexus hais rau lawv tias, “Nej pw tsaugzog ua dabtsi? Ciali sawv thiab thov Vajtswv pab, nej thiaj yuav tsis poob rau kev simsiab.”
Yexus Raug Ntes
(Mathais 26:47-56; Malakaus 14:43-50; Yauhas 18:3-11)
47Thaum Yexus tabtom hais li ntawd, muaj ib pab neeg coob-coob txawm tuaj txog; Yudas uas yog ib tug ntawm kaum-ob leeg thwjtim yog tus coj lawv tuaj. Nws txav zog los nwj Yexus, 48tiamsis Yexus hais tias, “Yudas, koj ntxeevsiab rau Neeg Leejtub los ntawm kev nwj no lov?”
49Thaum cov thwjtim uas nrog Yexus uake pom tias yuav muaj xwm, ces lawv txawm hais tias, “Tus Tswv, Koj puas kheev peb siv peb cov ntaj?” 50Muaj ib tug thwjtim txawm rho hlo ntaj los tib ntag rau tus Tuam Povthawj Hlob ib tug tubqhe sab nploojntseg xis tunrho.
51Tiamsis Yexus hais tias, “Tsum kiag! Li no xwb tau lawm!” Yexus txawm cev tes mus tuav nkaus tus ntawd sab nploojntseg thiab kho rov zooli qub.
52Ces Yexus hais rau cov thawj povthawj hlob, cov thawj tubrog uas zov lub Tuamtsev, thiab cov txwjlaug uas tuaj ntes Yexus ntawd hais tias, “Nej nqa ntaj nqa qws tuaj ntes Kuv ib yam li Kuv yog tubsab no lov? 53Kuv twb niajhnub nrog nej nyob hauv lub Tuamtsev, nej ho tsis ntes Kuv. Tiamsis lub sijhawm no yog nej lub thiab yog txoj kev tsausntuj lub hwjchim ua tus kav lawm.” #Lukas 19:47; 21:37
Petus Tsis Lees Paub Yexus
(Mathais 26:57-58, 69-75; Malakaus 14:53-54, 66-72; Yauhas 18:12-18, 25-27)
54Lawv ntes Yexus thiab coj Nws mus rau hauv tus Tuam Povthawj Hlob lub tsev; Petus raws qab nrug deb tsawv. 55Muaj neeg rauv ib cubtawg rau hauv plawv ntawm lub tshavloog, ces Petus txawm nkag mus nrog cov neeg uas zaum ntawd nte taws uake. 56Muaj ib tug ntxhais qhev pom Petus zaum nte taws rau ntawd, nws txawm ntsiantsoov Petus thiab hais tias, “Tus txivneej no yog ib tug uas nrog Yexus uake thiab!”
57Tiamsis Petus hais tias, “Tus muam, kuv yeej tsis paub Nws li os!”
58Dhau ntawd mentsis, muaj ib tug txivneej pom Petus thiab hais tias, “Koj yog lawv pab ntawd ib tug thiab los sav!”
Tiamsis Petus hais tias, “Txivntxawm, kuv tsis yog!”
59Tomqab ntawd kwvlam li ib txoosteev, rov muaj dua ib tug txivneej hais khov-khov tias, “Tus no yeej yog ib tug uas txeev nrog Yexus tiag-tiag li, rauqhov nws kuj yog neeg Kalilais thiab!”
60Tiamsis Petus teb tias, “Txivntxawm, tej uas koj hais ko kuv yeej tsis paub txog kiag li!”
Thaum Petus tseem tabtom hais li ntawd tsis tau tu, ces qaib txawm qua tamsim. 61Tus Tswv txawm tig mus ntsia Petus, ces Petus thiaj ncodheev txog tej lus uas tus Tswv tau hais rau nws tias, “Hmo no uantej qaib qua, koj yuav tsis lees paub Kuv txog peb zaug.” 62Petus txawm tawm mus rau sabnraud thiab quaj tusiab kawg li.
Yexus Raug Thuam Thiab Raug Ntaus
(Mathais 26:67-68; Malakaus 14:65)
63Cov neeg uas zov Yexus txawm ua saib tsis taus Nws thiab muab Nws ntaus. 64Lawv muab phuam los pav Nws qhovmuag thiab nug hais tias, “Koj sim twv seb yog leejtwg ntaus Koj?” 65Thiab lawv hais ntau yam saib tsis taus Nws.
Cov Nomtswv Taug Yexus Zaj
(Mathais 26:59-66; Malakaus 14:55-64; Yauhas 18:19-24)
66Thaum kajntug lawm, cov txwjlaug, cov thawj povthawj hlob, thiab cov xibhwb uas qhia Kevcai tuaj sablaj uake, ces muaj neeg coj Yexus los sawv tabmeeg lawv. 67Lawv hais rau Yexus tias, “Yog Koj yog tus Mexiyas, thov Koj qhia rau peb paub.”
Yexus teb tias, “Txawm yog Kuv qhia nej los nej yeej yuav tsis ntseeg Kuv; 68thiab yog Kuv nug nej los nej yuav tsis teb Kuv; 69Tiamsis txij no mus Neeg Leejtub yuav nyob ntawm Vajtswv tus uas muaj Hwjchim Loj Kawg Nkaus sab xis.”
70Lawv txhua tus txawm nug hais tias, “Yogli ntawd, Koj yog Vajtswv tus Tub lov?”
Yexus teb lawv hais tias, “Yog li nej hais lawm.”
71Lawv hais tias, “Peb tsis tas yuav mus nrhiav timkhawv ntxiv lawm! Peb twb hnov kiag ntawm Nws lub ncauj lawm!”

Zvasarudzwa nguva ino

Lukas 22: MWW2022

Sarudza vhesi

Pakurirana nevamwe

Sarudza zvinyorwa izvi

None

Unoda kuti zviratidziro zvako zvichengetedzwe pamidziyo yako yose? Nyoresa kana kuti pinda