Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbaisPavyzdys

Šioje Evangelijos pagal Luką dalyje Jėzus pasiekia savo ilgos kelionės į Jeruzalę pabaigą. Jis atvyksta jodamas ant asilo žemyn Alyvų kalnu link miesto. Pakeliui gausios minios pasitinka jo karališkąjį įžengimą giedodamos: „Girkite karalių, kuris ateina Viešpaties vardu“. Minios prisiminė Izraelio senovės pranašų pažadą, jog vieną dieną pats Dievas atvyks gelbėti savo tautos ir valdyti pasaulio. Pranašas Zacharijas kalbėjo apie atvyksiantį karalių, kuris atjos ant asilo į Jeruzalę, kad atneštų teisingumą ir taiką / ramybę. Minios gieda, nes supranta, kad Jėzus įveiksmina visas šias viltis.

Tačiau ne visi su tuo sutinka. Religiniai vadovai mano, kad Jėzaus valdymas kelia grėsmę jų galiai, ir ieško būdų, kaip jį perduoti valdžios atstovams. Jėzus supranta, kas laukia toliau. Jis žino, kad Izraelis nepriims jo kaip Karaliaus ir kad jų atsisakymas nuves juos pragaištingu keliu, kuris baigsis žlugimu. Tai skaudina jo širdį. Ir... tai jį įaudrina. Vos įėjęs į Jeruzalę, jis žengia į šventyklos kiemus ir išvaro pinigų keitėjus, taip suardydamas visą aukojimo sistemą. Jis stovi vidinio kiemo centre ir prieštarauja jiems sakydamas: „Tai turėtų būti maldos vieta, o jūs ją pavertėte plėšikų lindyne“. Čia jis cituoja pranašą Jeremiją, kuris stovėjo toje pačioje vietoje, Izraelio religinės ir politinės galios centre, ir lygiai taip pat kritikavo senovės Izraelio vadovus.

Religiniai vadovai supranta Jėzaus pasipiktinimo esmę, tačiau iš to nepasimoko. Ir, kaip senovės Izraelio vadovai rezgė planus prieš Jeremiją, jie taip pat siekia užkirsti kelią ir Jėzui. Kad įvardytų Izraelio vadovų elgesį, Jėzus pasako palyginimą apie nekilnojamojo turto savininką, kuris išnuomoja savo vynuogyną, kol bus kelionėje. Savininkas pasiunčia pasiuntinius į savo vynuogyną, kad sužinotų derliaus rezultatus, tačiau nuomininkai juos sumuša ir išsiunčia nieko nepešusius. Tada savininkas pasiunčia savo sūnų į vynuogyną tikėdamasis, kad jis sulauks daugiau pagarbos, tačiau nuomininkai tai vertina kaip galimybę apiplėšti vynuogyną atsikratant įpėdinio. Jie išmeta savininko mylimą sūnų lauk ir jį nužudo. Šiame pasakojime Jėzus sugedusius vynuogyno nuomininkus lygina su Izraelio religiniais vadovais, kurie nuolat atmeta visus Dievo siunčiamus pranašus ir kurie dabar ruošiasi nužudyti mylimą Dievo sūnų. Jėzus aiškiai pasako, kad religiniai vadovai kartoja savo tėvų klaidas ir kad jų siekiai užsigrobti daugiau valdžios tik sunaikins juos pačius.