Mar. 6
6
Toŋeroe Yesu a Nasaret
(Mat. 13:53-58; Luk. 4:16-30)
1Torotok Yesu a nen, tolot Nasaret, nakwap keŋ, erukito ka ŋikeekasyomak. 2Ani edoli akoloŋit ŋina a Sabato, kisyak iŋes akitatam alosinagoga. Toumokis ŋikalalak ŋulu apupete ŋakiro keŋ temasi, “Ai keryamunia ekile lo ŋakiro nu daadaŋ? Aniosou na ŋina einakinitae iŋes? Tari ŋiticisyo ŋulu ka akujuwuanut, itiyae iŋes. 3Meere mono iŋes ekecian ŋabaoi, lokoku a Maria a? Meere ŋikaitotoi keŋ Yakobo, Yoses, Yuda ta Simoni a? Emam mono ŋakeekaitotoi keŋ a ne a?” Aŋun, toŋero ikes iŋes.
4Tolimok Yesu ikes tema, “Ekerer ekadwaran anakwapin a daadaŋ, nai nyekerer anakwap keŋ, anateker keŋ ka alore keŋ.”
5Nyitiya iŋes adiokujuwuanut aina, mati akidokokin ŋakeekan kidiama ŋikadyakak ŋidi, kitaŋaleu ikes. 6Toumok Yesu aŋuna ka apega kec. Kirimo nai iŋes lorerya ŋulu aya nen itatami ŋituŋa.
Kiyakiya Yesu ŋikasyomak ŋulutomon ka ŋiarei
(Mat. 10:5-15; Luk. 9:1-6)
7Tonyarau Yesu ŋikasyomak keŋ ŋulutomon ka ŋiarei, kiyakiya ikes a ŋiarerei. Inak ikes apedor ŋina kiritanaret ŋipyan. 8Tolimok ikes tema, “Nyiya idiobore aŋuna ke erot kus, mati ebela bon, nyiya akimuj, nyiya ecwee ŋolo kilipanaret, kori nyiwuakis ŋisiliŋa locweei ŋulu alolowi kus. 9Tonapa ŋamuk bon, nyirota ŋilowi.” 10Tema nabo, “Ŋinakibois ilomaryata iyes kai, kiboiyoto a nen akitodol ŋina irotokinioto. 11Akibois daadaŋ ŋina nyikijauniata iyes ŋituŋa, kori ewouniata akiirar iyes, totwakisi apuwa ŋina a ŋakejen kus nen, kitoodiu nen atemar esecito ikes.”
12Toloto ikes kitatama ŋituŋa akiki ŋasecisya kec. 13Kiritanasi ikes ŋipyan ŋulu alalak, nabo kiosanakis akimyet neni a ŋikadyakak a ŋulu alalak, kitaŋaleut ikes.
Atwanare a Yoana ke Ekebatisan
(Mat. 14:1-12; Luk. 9:7-9)
14Abu erwosit Erode kiira ŋakiro ŋun, aŋuna abunio ekiro a Yesu toru nooi. Abasi ŋice, “Kiteyarun Yoana Ekebatisan alokatwak, iŋes nai eyakatar ŋiticisyo ŋulu ka apedor tooma keŋ!”
15Nai abasi ŋice, “Erae iŋes Eliya,” ka abasi ŋice, “Erae iŋes ekadwaran ŋolo ikwaan ka ŋikadwarak ŋulu koloŋ.”
16Nai ŋina eirarya Erode ŋakiro ŋun, abu tema, “Yoana monopei ŋolo atubori ayoŋ akou ayaru a?” 17Anerae sek abu Erode kiyakiya ŋituŋa akikamun Yoana, toen iŋes alomabus aŋuna ke Erodiya, aberu a Pilipo a lokaato keŋ, ŋina abu Erode kituruwo akeeberu. 18Kikamu iŋes Yoana, anerae abu Yoana tolimok iŋes tema, “Italeo iyoŋ akituruwor aberu a lokaato kon ŋina kon!”
19Aŋun, abu Erodiya toŋoik ka kiman Yoana, kiwar akiar iŋes, nai abu nyepedo. 20Anerae akerit Erode Yoana, ayeni atemar arae ŋuna a kire ŋakiro ŋuna erworo Yoana ka arae iŋes ituŋanan ŋini eyookino ka ŋini ka Akuj; aŋun, emyekinit iŋes Yoana. Amina Erode akipup Yoana, erae daŋ kisiyaloloŋeneete ŋakitatameta a Yoana iŋes.
21Todol nai akoloŋit ŋina ewuakinitor Erode ŋasuban ŋuna eitunitor akidouno keŋ. Tonyara Erode ŋikapolok ŋulu ka apukan keŋ, ŋikapolokinitok ŋasigarya ka ŋikapolok ŋulu yenen alo Galileya. 22Tolomu nakoku ke Erodiya tooma kidoŋa, kitalaka Erode ka ŋipeyok ŋulu eboiyete ka iŋes. Tolimok Erode apese ŋin tema, “Kiŋitae ayoŋ ŋinibore daadaŋ icamit iyoŋ, akainakini.” 23Kikoŋ iŋes tema, “Ŋinibore daadaŋ icamit iyoŋ, akainakini, tari kerae atyaket ŋina ke ebuku kaŋ.”
24Toloma apese, tolot neni a toto keŋ, kiŋit iŋes tema, “Nyo itemokino ayoŋ eŋit erwosit?” Toboŋok toto keŋ iŋes tema, “Kiŋitakinae akou a Yoana ke Ekebatisan.”
25Kiwonyak iŋes atipei neni ke erwosit tema, “Acamit akou a Yoana ke Ekebatisan iwuakinitae natuba.”
26Tobul erwosit nooi, nai aŋuna ekoŋitor iŋes ka aŋuna a ŋipeyok keŋ, kitim iŋes akiŋer akikoŋiet keŋ. 27Ŋolopeikiro, kiyakiya erwosit esigarit ŋolo apolokinit ŋasigarya, tolimok iŋes ayaun akou a Yoana. Tolot nai iŋes mabus, totub akou a Yoana; 28yau iwuakinitae natuba, inak apese. Ya nai apese inak toto keŋ. 29Ani iirarete ŋikasyomak a Yoana ŋun, potu ikes yaa akeekuwan, tonuka.
Aboŋun a Ŋikiyakia
30Toboŋosi Ŋikiyakia neni a Yesu, tolimokis iŋes daadaŋ ŋuna kepotu ikes kitiyata ka kitatama. 31Tolimok Yesu ikes tema, “Potu mono iyes make nawae neni asilon, kieŋut iwadio.” Anerae alalak ŋituŋa eponito ka eboŋete daŋ. Todaun ikes apaki ŋinakimujet. 32Toloto ikes make neni asilon eyakasi nataker.
33Toanyuwasi ŋituŋa ikes elosete, toyena, toŋeda alorerya a daadaŋ, toberaros kiŋaren. 34Ani edokuni Yesu anataker, toanyuwa asepic ŋina apolon; kisyonioto iŋes ŋituŋa, anerae ekote ikes ŋamesekin ŋuna emam ekeyokon. Kisyak nai akitatam ikes ŋakiro ŋuna agelegelya.
Kisimuj Yesu ŋituŋa ŋalipyo ŋakan
(Mat. 14:13-21; Luk. 9:10-17; Yoa. 6:1-14)
35Ani edoli eboŋ, potu ŋikasyomak a Yesu neni keŋ temasi, “Erae nege ariet ka elosi akwap akiwar; 36kitoboŋo ŋituŋa, ikotere toloto lomanikorin ka lorerya ŋulu eapiyete togyelut idiobore ŋini nyamat.”
37Tolimok Yesu ikes tema, “Inakisi iyes ikes akimuj.” Temasi ikes, “Elosyo ba isua akigyel ŋamugati a ŋidinari a ŋamiae a ŋaarei, inakinae ikes kimuja?” 38Kiŋit Yesu ikes tema, “Ŋamugati ŋayai iyakatar iyes? Apesi toanyutu.” Kedaut ikes aanyun, temasi, “Ŋakan ka ŋikolya ŋiarei.”
39Tema Yesu ikes, “Kisiboikisi ŋituŋa daadaŋ etukonoro neni eyakasi ŋinya ŋulu alibak.” 40Kiboikinos ikes kwap a ŋatukon, ŋice a ŋamiae, ŋice a ŋatomonikan. 41Kijaa nai Yesu ŋamugati ŋunakan ka ŋikolya ŋuluarei, kireo nakuj kilipak, tonyilinyili ŋamugati, inak ŋikeekasyomak akorakin natukon a ŋituŋa, tokorak nai iŋes daŋ ŋikolya ŋuluarei lotuŋa. 42Kimuja ikes daadaŋ, kimwoko. 43Tocununae ŋapiyanunet a ŋamugati ka ŋuna a ŋikolya ileleba ŋaditae ŋatomon ka ŋaarei. 44Arae ŋituŋa ŋulu apotu kimuja ŋalipyo ŋakan.
Torotok Yesu alokidiama nakipi
(Mat. 14:22-33; Yoa. 6:15-21)
45Kedaun ŋun, kitodoka Yesu ŋikeekasyomak nataker, kisiŋaren ikes ekekwaye anam tari Betesaida, kidoŋ iŋes akitolot asepic. 46Kedau iŋes ŋun, todoka lomukura akilip. 47Ani edoiyori akoloŋ, ariŋa ataker eyai kidiŋ anam, toyai Yesu daŋ lokekwat nenilapat. 48Toanyuwa iŋes ikes emeto ataker ka agogoŋu, anerae akutunit ekuwuam alokiŋaren kec. Ani ebai akuwar, tolot Yesu neni kec. Alosi iŋes alokidiama nakipi, ecamit akiryamun ka ikes. 49Ani eanyuwarete ikes iŋes elosi alokidiama nakipi, kiworout, anerae abasi kori ekipye. 50Abu ikes daadaŋ tobul nooi iŋolikinete iŋes.
Kirworik Yesu atipei tema, “Nyikibul, erae ayoŋ pei!” 51Todoka iŋes nataker neni ayakasi ikes, tojoŋo nai ekuwuam akikut. Toumokis ikes nooi alotai kec. 52Anerae pa ayenete ikes apedor ŋina etalalaunia iŋes ŋamugati, anerae aninik ŋatameta kec.
Kitaŋaleu Yesu ŋikadyakak alo Genesaret
(Mat. 14:34-36)
53Kedaut ikes adokar ekekwaye, todolo Genesaret, toenikis ataker lokipetot. 54Ŋolopite adokuniata ikes anataker, toyena ŋituŋa Yesu atipei, 55toŋeda ikes lokidunyeta kec. Kisyakis adakunun ŋikadyakak a ŋiperito kec nakibois ŋina daadaŋ ayai Yesu. 56Neni daadaŋ ayakaunun Yesu, kerae lorerya, nadakarisinei, kori lotaunio, namanat kori lomaketa, adakununuyete ŋituŋa ŋikadyakak nen, kiperikis nenilapat, kilipa iŋes acamakin ŋikadyakak akitap tari ŋina erae abilet ke elou keŋ bon. Ŋulu daadaŋ apotu totapa, apotu toŋaleut.
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.