Atleidžiant tiems, kas mus įskaudinaPavyzdys
Santykių atkūrimas
Ar jaučiate, kad jūsų protas yra susikoncentravęs į tam tikrus santykius dėl to, kad jie yra iširę ir labai skausmingi?
Gali būti be galo sunku būti džiaugsmingos dvasios, kai tavo protas yra toks išvargintas. Būna skriaudų, atsirandančių tarp mūsų ir kitų asmenų, kurios gali pertraukti mūsų santykius su šventu Dievu. Mūsų garbinimas privalo būti tyras ir nekaltas. Mūsų atleidimas Kristuje garantuoja mums prieigą prie Dievo, bet Dievas trokšta, kad taptume tokie, kaip Jo Sūnus. Jėzus ragina mus „susitaikyti“ su kitais žmonėmis. Susitaikyti, reiškia atkurti santykius į deramą tvarką. Kai mūsų santykiai yra netvarkingi, mes Kristui darome gėdą. Per atleidimą, galime atstatyti savo santykius ir garbindami, ateiti pas Dievą su tyra sąžine. Nors kitas žmogus gali ir nenorėti taikytis, vis dėlto, mes esame įpareigoti daryti viską, ką galime, kad pasiektume susitaikymo.
Taip gyvendami, pagerbiame Kristų ir laisvai bei atvirai garbiname Dievą. Bręsdami ir vis labiau panašėdami į Kristų, pastebėsime, jog į daugelį skriaudų galima „žiūrėti pro pirštus.“ Mes pasirenkame neįsižeisti (žr. Patarlių 19:11). Mes atleidžiame kitiems, suprasdami, jog mes patys ir kiti žmonės dažnai nesąmoningai skaudiname vieni kitus. Tai yra maloningas atsakas į daugelį nuodėmių. Atsakas, kuris gali padėti išvengti nereikalingų konfliktų ir sugadintų santykių. Tokia brandi elgsena išlaisvina mus mėgautis netrukdomu bendravimu su Dievu ir su kitais.
Šventasis Raštas
Apie šį planą
Nepaisant to, ar kenčiame nuo emocinių, ar fizinių žaizdų, atleidimas yra kertinis krikščioniško gyvenimo akmuo. Jėzus Kristus yra patyręs daugybę nesąžiningų ir neteisingų poelgių savo atžvilgiu, netgi buvo neteisingai apkaltintas ir nužudytas. Vis dėlto, savo paskutinę valandą Jis atleido savo budeliams ir besišaipančiam plėšikui, kabančiam ant gretimo kryžiaus.
More