Atleidžiant tiems, kas mus įskaudinaPavyzdys

Atleidimo pagrindas

Ką darote, kai matote kitų žmonių trūkumus?

Daugelis iš mūsų nešioja savyje gilias dvasines žaizdas, kurios yra mums padarytos kitų žmonių. Galbūt, mus sužaloję žmonės yra pasakę mums paviršutinišką „Atleisk“ ir gyvena sau toliau. Galbūt, jie elgėsi taip, lyg nieko baisaus nenutiko. Ar jums sunku pamiršti visas smulkmenas? Ar vengiate tų, kurie jus įskaudino? Kita vertus, galbūt, kiti vengė jūsų dėl nuoskaudų, kurios jiems atsirado dėl tam tikrų jūsų veiksmų?

Šiame palyginime Jėzus vadina tarną nedoru dėl to, kad gavęs atleidimą, tarnas neatsakė savo tarnybos draugui tuo pačiu. Vietoje to, jis taikė savo skolininkams aukštesnius standartus, nei sau pačiam. Skaitant šią ištrauką, mūsų širdys šaukia: „Neteisinga!“ Mes labai aiškiai matome neteisingumą: tarnas turėjo atleisti skolas tiems, kas buvo jam skolingi.

Mes atpažįstame ir norime teisingumo dėl paplitusios Dievo malonės mums. Kaip turėtume reaguoti į kitų žmonių klaidas? Ši ištrauka mus įspėja, kas nutinka, kai savo širdyje priglaudžiame neatleidimą. Čia matome, kaip Dievas tikisi, jog atsakysime į nuodėmingą kitų žmonių elgseną — Jis tikisi, jog atleisime. Kuo remiantis, Dievas turi tokius lūkesčius? Jo lūkesčiai yra grindžiami Jo paties mylinčiu atleidimu mūsų atžvilgiu. Mes dažnai teisiame žmones pagal vieną standartą, o save — pagal kitą.

Kitų žmonių mums padarytas skriaudas matome kaip skausmingesnes, nei tas, kurias padarome kitiems žmonėms. Arba tikimės, kad jie bus labiau maloningi, negu patys esame linkę tokiais būti. Tokią elgseną iš mūsų pusės Dievas draudžia. Vietoje to, Jis nori, kad prisimintume apie Jo malonę ir elgtumėmės atitinkamai. Galų gale, kai nusidedame prieš kitus žmones, nusidedame prieš Dievą. Jis sukūrė kiekvieną iš mūsų ir nori, kad vieni kitus brangintume ir netgi žiūrėtume kiekvienas ne savo naudos, bet kitų (Filipiečiams 2:1-4). Jis aiškiai nustatė aukštą atleidimo standartą — mūsų asmeninio išgelbėjimo dovaną.

Kaip galite keistis? Išvardykite kelis atvejus, kai Dievas jums atleido. Apsvarstykite didelę Dievo meilę jums: Jis Jėzuje Kristuje dovanojo jums galimybę gauti atleidimą, netgi tuomet, kai buvote Dievą atmetę (Romiečiams 5:8). Pradėkite dovanoti atleidimą kitiems, remdamiesi ne jausmais, o nemokama, maloninga, jums suteikta Dievo dovana.