Atleidžiant tiems, kas mus įskaudinaPavyzdys

Atleidimo dovana

Daugelis iš mūsų gyvena turėdami neišspręstus konfliktus, pažeistą bendravimą ir besitęsiančius „nesutarimus“ tarp mūsų ir kitų žmonių. Bet yra didelė viltis! Dievas sukūrė bažnyčią, kad ji būtų tikinčiųjų, kurie gyvena taikoje vieni su kitais, susirinkimo vieta. Šioje ištraukoje tikintiesiems yra nurodoma: „būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems“. Nurodymas būti maloniems ir gailestingiems yra sustiprinamas nurodymu būti atlaidiems. Atleidimas yra dovana, kurią dovanojame kitiems, pasiaukojantis gyvenimo būdas, kurį gyvendami, išlaisviname kitus žmones nuo atsakomybės už jų skriaudas mūsų atžvilgiu. Kadangi Dievas atidavė savo viengimį Sūnų, kad padengtų visas mūsų nuodėmes, tai mes gebame atleisti kitiems; Dievas jau sumokėjo kainą. Mes gauname prieigą prie Dievo dovanos Kristuje, kai atleidžiame kitiems.

Motyvacija daryti tokią pažangą meilėje nėra atrandama mūsų širdyje. Verčiau, motyvacija ateina iš Dievo ir iš to, ką Jis padarė, kad mums atleistų Jėzuje Kristuje. Skola privalo būti sumokėta, nes buvo įvykdytos realios piktadarybės. Vis dėlto, kai išlaisviname kitus žmones nuo atsakomybės už jų skriaudas mūsų atžvilgiu, mes patikime Dievo malonei sumokėti kainą. Tai daro išlaisvinančią įtaką mūsų pačių gyvenimui. Tai suteikia mums nuostatą mėgautis laisve Kristuje ir harmonija su kitais žmonėmis! Įsivaizduokite, kokią laisvę ir draugiškumą patirtume, jei visi mūsų santykiai būtų apibrėžti pilnu ir laisvanorišku atleidimu. Mūsų, kaip tikinčiųjų, bendravimas yra palaikomas ir stiprinamas maloniais, užjaučiančiais ir atleidžiančiais santykiais.